D. Dundulio 40 mln. Eur investiciją į privačią mediciną sužlugdė reguliavimas

Jo teigimu, prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Seimo priimtas pataisas, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams, užkerta kelią vykdyti veiklą. 

Pakeitimais buvo siūloma, kad siuntimus valstybės laiduojamoms (nemokamoms) sveikatos paslaugoms gauti galėtų išduoti ne tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priskiriamų, bet ir privačių, sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai. Pagal dabar galiojantį įstatymą, siuntimus gali išduoti tik su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis sutartis turinčių gydymo įstaigų gydytojai.

„Šis valdžios sprendimas sužlugdė viltis mūsų įkurtai aukščiausio lygio privačiai klinikai „Sostinės medicinos centras“ vykdyti visavertę veiklą. Daug metų dirbdami uždirbome ir norėjome investuoti į sritį, kuri labai svarbi Lietuvoje, bet jeigu Lietuvai nereikia mūsų investicijų, tai kam mums daryti?“ – VŽ sako D. Dundulis.  

Šiuo metu, anot jo, kalbamasi su penkiomis medicinos įstaigomis dėl galimybės joms išnuomoti įrengtą kliniką. 

Esminė problema, privertusi atsisakyti ambicingo sumanymo ta, kad „Sostinės medicinos centro“ gydytojai pagal dabartinį reguliavimą negalės išrašyti pacientams siuntimų sveikatos paslaugoms gauti, skirti jiems kompensuojamųjų vaistų, taip pat ir kitų esmingų, gydymo įstaigos ir jos medikų veiklai būtinų dalykų. 

„Tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, net esant tokiai kritiškai sveikatos priežiūros sistemos būklei, žlunga svarbūs projektai. Buvo įdėta labai daug darbo ir pastangų. Gaila, bet, atrodo, kad rūpindamasis kitų sveikata, gali sugadinti savąją“, – komentuoja D. Dundulis. 

Kęstučio Strupo, klinikos vadovo, teigimu, gydytojų kabinetuose įdiegta naujausia įranga, kai kurios, niekur kitur Lietuvoje nėra. „Sostinės medicinos centre“ įrengtos šešios operacinės ir tiek pat reanimacinių palatų, skirtų intensyviam stebėjimui. Kabinetai suprojektuoti taip, kad pacientui nereikėtų dėl vieno ar kito tyrimo keliauti nuo durų iki durų, daugelį reikiamų tyrimų gydytojas gali atlikti viename kabinete. 

Centras turi vienintelę Lietuvoje endoskopų plovimo ir dezinfekavimo mašiną bei endoskopų džiovinimo mašiną su dirbtiniu intelektu. Klinika turi specialų ligonio vestibuliariniam aparatui atstatyti skirtą įrenginį, kurio nėra jokioje gydymo įstaigoje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Be to, klinika turi radiologinį skyrių, kuriame jau dabar puikuojasi visa eilė inovatyvių, ligų diagnostikai skirtų prietaisų.

„Matyt, šalyje „Teltonikos“ istorijų, tik gal mažesnio masto, yra apstu. Tikiuosi, kad gydymo centras įgys naują šeimininką, kuris ras būdų, kaip panaudoti unikalią klinikos įrangą žmonių sveikatai taisyti“, – apibendrino D. Dundulis. 

Ekspertas: pasitraukė ne vienas investuotojas

Laimutis Paškevičius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas, VŽ sako, kad jei D. Dundulis būtų prieš investuodamas pasitaręs su juo, būtų išgirdęs apie sektoriaus problemas, kurios gali pasmerkti tokią reikšmingą investiciją. Juolab kad anksčiau yra buvęs ne vienas užsienio investuotojas, domėjęsis galimybėmis plėtoti stacionarios medicinos paslaugas Lietuvoje, tačiau susipažinus su reguliavimu jiems nusviro rankos, jie savo planų atsisakė.

„Kai planuoji tokias investicijas, prieš tai turi pasidaryti išsamią analizę, įvertinti politinę, ekonominę, socialinę aplinką, ir jei tai būtų buvę padaryta atidžiai, būtų suvokta, kas sudaryti sutartį su Ligonių kasomis yra misija neįmanoma, nebent tai būtų kai kurios sutartys ambulatorinėms konsultacijoms tam tikroms sritims, prevencinėms programoms, dienos chirurgijai“, – komentuoja L. Paškevičius.

Tačiau, pabrėžia jis, tikėtis sutarties su Ligonių kasomis stacionarios chirurgijos paslaugoms – praktiškai neįmanoma. Prieš imantis tokio reikšmingo projekto, vertėjo susitikti su visomis suinteresuotomis pusėmis, ištirti paklausą, teisinę aplinką, ir tik viską įvertinus rengti verslo planą.

Pasak L. Paškevičiaus, Lietuvoje tarsi šalia valstybinio sektoriaus sudaryta galimybė veikti privačiam, egzistuoja mištus sveikatos draudimo modelis, bet realiai sistema neįvertina įstaigų teikiamų paslaugų kokybės.  Per Sveikatos apsaugos ministeriją ir Ligonių kasas įgyvendinama politika suformuoti valstybinių gydymo įstaigų tinklą ir uždaryti jį privilegijuotųjų sąraše, skirti viešąjį finansavimą, ir tik jeigu nebepavyksta patenkinti poreikio skelbiami konkursai, kuriuose gali dalyvauti privačios įstaigos. Valstybės finansai nenukreipti į įstaigas, kurios galėtų teikti kokybiškiausias paslaugas, akcentuoja L. Paškevičius.

„D. Dundulis atėjo su svajone sukurti privačią įstaigą, pagirtina jo svajonė, bet dėl reguliavimo dalykų tokia įstaiga neturi galimybės atsirasti, ir jei jis būtų pasitaręs su manimi, būčiau pateikęs išvadą –  jei nepasikeis reguliavimas, jo investicijos į stacionarią įstaigą prapuls, nėra prasmės investuoti. Taip, mes norime pakeisti reguliacinę aplinka, bet realiai kol kas jokios derybos nevyksta, valstybinė strategija – išsaugoti monopolį“, – komentuoja L. Paškevičius.

Jo požiūriu, D. Dundulį galėjo suklaidinti europinė statistika, kur ES šalyse privačios stacionaro paslaugos sudaro 32%, taigi trečdalis sektoriaus yra privačiųjų rankose. Gal investuotojas su tokia prezumpcija ir priėmė sprendimą investuoti, visgi vertėjo atsižvelgti ir į nacionalinį aspektą.

Pataisų veto vertina neigiamai

VŽ kalbintų privačios medicinos įstaigų vadovai tikėjosi, kad prezidentas palankiai įvertins Seimo siūlytus pokyčius. Kaip ir kai kurie kiti neoficialiai komentavę vadovai, Mindaugas Petrulionis, „Konstitucijos medicinos klinikos“ direktorius, prezidento sprendimą vetuoti pataisą vertina neigiamai.

„Manau, visi gydytojai, turintys kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, turi teisę išduoti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms. Klinikai ir pacientui viskas būtų aiškiau ir paprasčiau“, – teigia jis.

Pasak M. Petrulionio, apskritai verslo aplinka privačios medicinos vystymui vertintina patenkinamai, trūkumai – daug biurokratizmo, nemotyvuotų papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, didelis PVM nuomai, įrangai, prekėms, gretutinėms paslaugoms, reklamai.