„Pagrindinės asmenybės rizika" - su šiuo iššūkiu susiduria daugelis investuotojų. Kartais vadovybės pokyčiai gali dramatiškai paveikti akcijų rezultatus, nepaisant pagrindinių fundamentalių rodiklių. „Renault" situacija įdomi – De Meo išėjimas į „Kering" atrodo sukėlė pernelyg stiprų rinkos atsaką. Įmonė pasiekė rekordinę veiklos pelno maržą ir lyg neblogai manevruoja perėjimą į EV, tai dabartinis pesimizmas gali būti perdėtas. Luko požiūris palaukti antro ketvirčio rezultatų ir žinių apie naują vadovą prieš priimant sprendimą atrodo logiškas, ypač šiandienos sudėtingoje automobilių pramonės aplinkoje, nes sunku prognozuoti į tolimesnę ateitį. „Novo Nordisk" piešiasi atvirkštinis scenarijus – kur vadovybės pokytis gali būti teigiamas ir aktyvistų investuotojų įsitraukimas galbūt bus pokyčių katalizatorius. „Meta" pavyzdys įdomus irgi – kartais kantrybė su vadovybe atsiperkama. Dar viena mintis - statistiškai profesionalūs investuotojai sukuria „alfa" pirkdami akcijas, bet praranda parduodami - t.y. būtų buvę geriau parduoti kažkokią random poziciją iš portfelio, nei jų parinktą ;) Kaip visada, geros Luko įžvalgos! :) Agathum