Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

3
  • 2025-09-21T10:19:45+03:00

    Matyt švedai mano, kad ateitis yra AE, o ne saulė ar vėjas. Nepamirškim, kad mus švedai maitina pigia elektra iš savo AE.

    • 2025-09-22T07:47:57+03:00

      Rinkoje pirkti kainuoja pigiai, tik va problema, kad savo kaštų nedengia, t.y. kažkas turi padengti CAPEX. Uždarymo kaštų irgi pilnai nedengs, net teoriškai negali, kai atliekas reikės saugoti ilgiau, nei žmonija moka rašyti. Ir tik nepradėkite apie perdirbimą kalbėti, tokiam perdirbimui reikia daugiau elektros energijos, nei buvo gauta elektros gamybos metu. Ir tik nepradėkite apie reaktorius, kurie naudoja senų branduolinių elektrinių reaktorius - egzistuoja tik laboratorijoje, ir jei komercializuoti, būtų dar brangesnės elektrinės, nei dabartinės atominės. SMR jau irgi, net tie kurie sugebėjo pradėti realius statybos darbus, pasiekus masto ekonomija, pigiau 140€/MWh nekalba.

  • 2025-09-22T07:44:42+03:00

    Tai kad už tokią sumą išeina pastatyti tik 1 branduolinę elektrinę.

RUBRIKOS NAUJAUSI

„Jūrės medis“ valdybos narys Audrius Zabotka, „Constat“ partneris Marius Čepulis, „Nordic Carbon Solutions“ vadovas Paulius Kunčinas ir moderatorė Vilija Ramanauskienė.
RĖMIMAS
2025-09-22 04:00
48 min.Tvarių sprendimų ekonomika: kaip veikia anglies kreditai?

Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.

Justina Paškevičienė, „Ignitis grupės“ teisės projektų vadovė.
RĖMIMAS
2025-09-18 06:00
Kai chatbot tampa atsakovais: ką keičia DI klaidos teisėje ir energetikoje?

2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.

„Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
RĖMIMAS
2025-09-04 13:44
34 min.M.Jablonskis: „Ignitis“ akcijų išpirkimas gali baigtis bylinėjimusi Amerikos teismuose

Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.

Daugiau
52795
130817
52791