Pirmi kelių audito rezultatai: plonesnis ir asfaltas, ir skaldos sluoksnis
Minėtas kelias – Vilniaus apskrityje, jungiantis Kenos, Lavoriškių ir Buivydžių gyvenvietes. UAB „Kamesta“ šį kelią užbaigė 2014 m. liepos pabaigoje, tačiau vos po trejų metų matyti ne vienas kelio įskilimas, trūkis, kai kur jau plyti naujai pakloto asfalto lopai.
Šis 8 km kelio ruožas – vienas iš atsitiktine tvarka pasirinktų naujai nutiestų ar rekonstruotų 33 kelių, kuriuos Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) numačiusi patikrinti iki ateinančių metų birželio 15 d. Nutiestų iki 10 m. amžiaus kelių kokybę drauge su Lietuvos tyrėjais tikrins ir pasitelkti nepriklausomi Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto ekspertai.
videoklipas::1
Kilo abejonių
„Pavyzdžiui, čia – blogai sujungti asfalto sluoksniai, sujungimas tarp jų nėra sandarus, tad vanduo toliau kenkia asfaltui ir dar po kurio laiko turėsime čia duobę. Tad turėsime frezuoti, viską užtaisyti. Ir taip turime kelius, kuriuos vis lopome, – rodydamas į juoda derva užteptą plyšį tarp asfalto sluoksnių kalba Vitalijus Andrejevas, LAKD vyriausiasis patarėjas. – Kai prieš trejus metus buvo tikrinama kelio kokybė, tokios situacijos nebuvo. Todėl mūsų tikrinimo priežastis – nustatyti, kodėl atsiranda tokie pažeidimai: ar tai rangovo turėtų technologinių problemų pasekmė, ar tai netinkamai panaudotų medžiagų, ar kompentencijos trūkumas, o gal kelio priėmimo metodikos, normatyviniai dokumentai yra netinkami. Į šiuos klausimus mus padės pasakyti ir pasitelkti Švedijos ekspertai.“
Pirmąjame tikriname kelyje padaryta asfalto iškirta, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis. Darbininkams dirbant ir imant skaldą pavyzdžiams, darbus stebintys pareigūnai netruko leistis į diskusiją.
„Asfaltas yra tik paviršinis sluoksnis, jam reikia tinkamo pamato. Darbininkai tikrina, ar pamatą sudaro skaldytos dalelės, ir matome, kad ne visos jos skaldytos, nors projekte buvo numatyta, kad tokių turi būti ne mažiau nei 90%. Ir šiandien iš to, ką matome, kyla abejonių, ar tiek bus. Bet detalės paaiškės, kai bus gauti tyrimų rezultatai“, – kalba p. Andrejevas.
Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius kalbėdamas, sutiko, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leidžia spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.
„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sako jis.
Keis ir normas
Anot Egidijaus Skrodenio, LAKD vadovo, žvelgiant į Lietuvos kelius kyla klausimas, kodėl nuolatos taisomi ir rekonstruojami jie vis tiek išlieka prasti. Jis vardija, kad pirmuosius 5 metus kelio rangovas visapusiškai atsako jo kokybę. Paslėptiems, nematomiems plika akimi darbams taikomas 10 metų garantinis laikotarpis. 20 metų garantinis laikotarpis taikomas tyčia padarytiems pažeidimams.
„Tai reiškia, plonesni sluoksniai, tyčia įdėtos blogos medžiagos. Nustačius tyčinių pažeidimų atvejus rangovas atsakys ir po 20 metų“, – sako p. Skrodenis.
LAKD vadovas drauge pabrėžia, kad auditas leis įvertinti ir kelių statybai naudojamų norminių dokumentų tinkamumą ir aktualumą. Šiandien kelių statyba apibrėžiama 87 norminiais dokumentais.
„Dalis jų yra dar sovietinių laikų, daliai 10-20 metų. Todėl mes, gavę patirtį, kodėl lūžta tie keliai, turime juos perrašyti, nes visos tos medžiagos, technologijos – viskas smarkiai pasikeitė“, – pabrėžia p. Skrodenis ir priduria, kad, pavyzdžiui, tai, jog asfalto sluoksnis plonesnis, nei buvo numatyta projekte, galėjo lemti iki šių metų galiojusi tvarka, kuria remiantis rangovai galėjo ploninti asfalto sluoksnį iki 10%.
Pašnekovas pabrėžia, kad kalbant apie kelią, vedantį per Kenos, Lavoriškių ir Buivydžių gyvenvietes, LAKD ekspertai prieš trejus patvirtindami kelio baigtumą vadovavosi Techninės priežiūros ir kitų kontroliuojančių institucijų pateiktomis ataskaitomis.
„Tai reiškia, kad kelias tai dienai atitiko reikalavus, tačiau po trejų metų matome, kad situacija kitokia. Todėl ir analizuojame, kodėl kelio baigtumas buvo patvirtintas. Gali būti taip, kad kelias buvo blogai suprojektuotas, gali būti, kad medžiagos buvo blogos, o gali būti ir kitų priežasčių“, – sako p. Skrodenis, kalbėdamas apie 3,1 mln. Eur kainavusį kelią.
Jis pabrėžia, kad tai, kokios medžiagos buvo naudojamos ir kaip dirbama, nuolatos turėjo stebėti nepriklausomas privatus techninis ekspertas, o statybų pabaigoje jis turėjo patvirtinti, kad kelias nutiestas taip, kaip reikalauta. Tačiau tai, kad, pavyzdžiui, skaldos sluoksnio storis tikrintoje vietoje siekia 14,8 cm, o darbus pagal esamus normatyvus galima priimti tuo atveju, jei skaldos sluoksnis yra ne mažesnis nei 16,5 cm, anot p. Andrejevo, jau rodo, kad ši kelio atkarpa negalėjo būti patvirtinta.
Esama situacija, sako p. Skrodenis, verčia griežtinti reikalavimus kelių statybai. LAKD jau yra surinkusi informaciją, kaip techninės kelių priežiūros procesai vykdomi aplinkinėse šalyse, o ši informacija leis sukurti naują sistemą.
„Iškelsime žymiai didesnes atsakomybes tam prižiūrėtojui, kuris nuolatos būna objekte. Pavyzdžiui, visi vykdomi darbai bus fiksuojami elektroniniame, ne popieriniame, kaip iki šiol, žurnale. Investuosime į techniką, kuri automatiniu būdu pravažiuodama galės skenuoti kelią ir jo sluoksnius“, – detalėmis dalijasi p. Skrodenis.
Tikrinant kelio ruožą tarp Kenos, Lavoriškių ir Buivydžių gyvenviečių padaryta asfalto iškirta bus išsiųsta į Švedijos kelių ir transporto tyrimų institutą, kurio specialistai pateiks vertinimą dėl asfalto sluoksniui naudotų medžiagų. Toks pats likimas laukia ir kitų, 33 tikrinti numatytų, kelių. LAKD skaičiavimu, tyrimas kainuos apie 50.000 Eur.
Turės atsakyti
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Kai kitaip pervežti neįmanoma: karinė technika ir nestandartiniai kroviniai – geležinkeliais
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
„Tele2“ serviso centras „Smart Master“: nuo starto Lietuvoje iki plėtros į Baltijos šalis
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Transporto ateitis sprendžiama Vilniuje: spalį vyks didžiausias transporto ir logistikos forumas Baltijos regione
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Efektyvumas klientų naudai: „LTG Cargo“ pasitelkia technologijas
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
1
VERSLO TRIBŪNA
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
LTG grupės krovinių pervežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ efektyvumo link žengia pasitelkusi dirbtinį intelektą, skaitmenizavimą ir automatizavimą, mobilius robotus bei dronus. Naujovės keičia ne tik įmonės darbuotojų darbą, bet svarbiausia – svariai prisideda prie kokybiškesnių pervežimo paslaugų.
Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pabrėžia, kad kelius tikrinti nuspręsta pirmiausia norint išsiaiškinti priežastis, kodėl šie yra trumpalaikiai, o ne ieškant kaltųjų. Visgi jis neatmeta galimybės, jog tuo atveju, jei tyrimas parodys, kad dėl prastos kelių kokybės kalti kelių kokybę turėjusių tikrinti institucijų pareigūnai, bus ieškoma būdų kaip išieškoti padarytą žalą.
„Jiems gresia teisinė atsakomybė. Pagal įstatymus yra tam tikros grupės ekspertų, institucijos, kurios atsakingos ir kurios privalėjo įsitikinti, ar darbai buvo kokybiški“, – sako ministras pabrėždamas, kad visgi pirmiausia laukia ilgas kelių kokybės tyrimas, kurio pirmųjų rezultatų laukiama šių metų pabaigoje, o paskutinių – kitų metų vasarą.
Žalą atlyginti turės ir rangovai, jei tyrimas parodys, kad kelias prastas dėl piktnaudžiavimo, netinkamų medžiagų pasirinkimo ir pan. Be to, pabrėžia ministras, toks tyrimas leis pamatyti esamų norminių dokumentų spragas ir trūkumus bei šiuos keisti.
„Pirmasis įspūdis nekoks, plika akimi matome daugybę defektų. Detalesnis tyrimas parodys daugiau rezultatų, – pripažįsta p. Masiulis. – Plonesnis asfalto sluoksnis, klausimų kelia skaldos sluoksnis. Lietuvoje 60% asfaltuotų kelių yra prastos arba patenkinamos būklės. Taip neturėtų būti.“
Anot p. Masiulio, esminis patikrinimų tikslas – užtikrinti, kad kelių kokybė būtų tinkama, o rangovai žinotų, kad kokybės trūkumas nebus toleruojamas. Mat, anot ministro, Lietuva negali švaistyti lėšų prastiems keliams.
