Dalis kelių Lietuvoje plonesni nei turėtų būti – ir visiškai legaliai
„Negaliu sakyti, kad pagavome vagį už rankos, bet radome tikrai negerų dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė p. Masiulis.
Jo aiškinimu, tiesiami keliai Lietuvoje buvo ploninami visiškai legaliai, pasinaudojant numatytuose standartuose esama spraga. Lietuvoje pagal anksčiau galiojusią Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) metodiką tiesiamą kelią leidžiama ploninti iki 10 cm.
„Kitose šalyse leidžiama kelią ploninti keliais centimetrais, nes visi suprantame, kad tiesiant kelią būna visko – ir reljefas, ir pan. Visgi tokio masinio reiškinio, tokio kelių ploninimo kitose šalyse nėra. Lietuvoje, jausmas toks, šitas ūkis buvo be šeimininko, ir viskas buvo pagal metodiką“, – aiškina p. Masiulis.
Griežtina standartą
LAKD ir Susisiekimo ministerija pavedė patikrinti KTTI atsitiktinai parinktų kelių kokybę. Buvo patikrinta 64 keliai, iš kurių 80% buvo plonesni nei turėjo būti. Maždaug pusė tikrintų kelių buvo ploninti maksimalia leidžiama riba.
„Nemaža dalis kelių buvo ploninti iki maksimalios ribos“, – sako p. Masiulis ir priduria, kad nuo 2012 iki 2016 m. keliams buvo skirta apie 1,1 mlrd. Eur, tačiau keliai nebuvo tokie, kokių buvo tikėtasi.
Tad nuo gegužės keičiasi standartas, kurie, anot ministro, yra triskart griežtesni. Esminis pokytis – bus tikrinama, kiek kelias plonintas, ir nustačius ploninimo faktą, bus mokama tik už tiek kelio, kiek jo nutiesta. Anksčiau net ir už plonintą kelią buvo mokama kaip už neplonintą.
„Tikimės, kad keliai bus geresni nei iki šiol“, – sako p. Masiulis.
Anot Egidijaus Skrodenio, LAKD vadovo, nuo šiol tiesiant kelią per visus kelio sluoksnius bus leidžiamas nuokrypis ne didesnis nei 3,4 cm. Asfalto sluoksniui, kuris ypač aktualus, leistinas maksimalus nuokrypis – 4 mm.
„Latvijoje neleidžiamas joks nuokrypis kalbant apie visus kelio sluoksnius. Pas mus iš esmės bus tas pats, nes nustačius nuokrypį, už trūkstamus centimetrus nebus mokama“, – sako p. Skrodenis.
Tikrins ir medžiagas
Ministras pabrėžia, kad yra įtarimų, jog keliai ne tik plonesni, bet ir jiems tiesti panaudotos netinkamos medžiagos.
Šią vasarą nuspręsta pasikviesti ekspertus iš užsienio šalių ir jų bus paprašyta ištirti, ar užtektina medžiagų, pasirinktų keliui, kokybė, taip pat ar keliai padaryti iš to, kas buvo deklaruota.“
„Jeigu paaiškės, kad ne, bus keliama tų žmonių, kurie priėmė kelius, atsakomybė, taip pat bus kalbama su rangovais, kurie tą kelią nutiesė“, – sako ministras.
Patikrų nebijo
Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, pastebi, kad kelininkams apie planuojamus reglamentų pokyčius buvo pranešta prieš kurį laiką, tačiau, sako pašnekovas, nors LAKD buvo prašoma susitikti ir padiskutuoti, apie pakeitimus pirmiausia verslas turi skaityti žiniasklaidoje.
„Nebuvo nė vienerių metų, kai Lietuvoje negaliojo kelių tiesimo normatyvai. Kelias susidera iš kelių konstruktyvinių sluoksnių, bet pagrindinis dalykas, kad visa kelio konstrukcija būtų patvari ir atlaikytų tas apkrovas, kurioms ji buvo skaičiuota. Darant konstrukcijos sluoksnius išlaikyti milimetro tikslumą neįmanoma, nes vien stambi skalda yra 2-4 cm skersmes. Jau čia turime svyravimą, kuris aprašytas ir normatyvuose. Visų svarbiausia, kad kelio stiprumas atlaikytų tai, kas jam skirta“, – kalba p. Gradauskas.
Visgi tyrimų, anot p. Gradausko, nėra bijoma. Atvirkščiai, kelius tiesiančios įmonės norėtų daugiau kontrolės.
„Dar prie ano ministro buvo kalba, kad bus atskiras tyrimų padalinys, kuris tikrins darbus. Mes patys norime, kad būtų tikrinama, nes, drįstu drąsiai pasakyti, yra tiek įvairaus plauko netikusių rangovų, kad kitaip su jais susitvarkyti nebus įmanoma, jei nebus tikrinama, kad viskas atitiktų normas“, – tikina pašnekovas.
