„Celltechnos“ kompleksui ieško vietos: įdarbinta bus iki 500 žmonių

Kol kas moksliniam – gamybiniam kompleksui, kuriame būtų įdarbinta iki 500 žmonių, vieta dar neparinkta.

Išsamiai apie 200 mln. EUR investiciją, p. Bumelio planus Lietuvoje skaitykite čia.

„Mes pasiryžę padaryti viską, ką galime, kad tik mokslinis-gamybinis kompleksas „Celltechna“ iškiltų Panevėžyje“,– pabrėžia Daumantas Simėnas, Panevėžio LEZ projektų vadovas.

Ponas Bumelis jau tris kartus lankėsi Panevėžyje ir įžvelgia nemažą pranašumą prieš kitus regionus – mieste veikia Kauno technologijų universiteto Technologijų ir verslo fakultetas, kuris galėtų rengti chemikus ir biotechnologus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje – 200 mln. Eur vertės V. Bumelio investicija Krokodilo ašaros plyname lauke: kova dėl investicijų neverda

Apie tai, kad gamybiniam kompleksui su mokslinių tyrimu centru vietos atsirastų ir Kaune, poną Bumelį, vadovaujantį vaistų gamybos technologijas kuriančiai UAB „Biotechpharma“, yra patikinęs Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras.

Tačiau verslininkas sako galutinio sprendimo dar nepriėmęs ir skaičiuojantis visus įmanomus pliusus bei galimus minusus konkrečiose teritorijose.

Giedrius Valuckas, Kėdainių ir Šiaulių LEZ vadovas, neslepia: aukštųjų technologijų bendrovei taip pat būtų ką pasiūlyti. Kėdainiai yra chemikų miestas ir neabejotinai jame atsirastų reikiamų specialistų. Savų privalumų turi ir Šiaulių LEZ.

„Bandysime kalbėti su profesoriumi Bumeliu, pristatydami mūsų laisvųjų ekonominių zonų pranašumus ir klausdami, ką dar galėtume pasiūlyti“,– susidomėjimo potencialia investicija neslepia p. Valuckas.

Nors apsirūpinti specialistais paprasčiausia būtų Vilniuje, p. Bumelis sako, jog Vilniaus ši investicija nedomina, o aplink Vilnių ne tik sudėtinga surasti nors ir minimalų 7 ha sklypą, bet ir tokių sklypų kainos yra nepamatuotai aukštos.

UAB „Celltechna“ kompleksas jau pradedamas projektuoti – jį sudarys trys gamybiniai kompleksai, kurių viduryje bus kupolas, kuriame įsikurs mokslinių tyrimų kompleksas.

„Pirmajame fabrike būtų gaminami produktai iš mikrobų ląstelių, antrajame – iš žinduolių ląstelių, trečiame – ląstelių terapijos produktai, taip pat ir kamieninių. Ateityje mes gamintume ląsteles ir užsiimtume tam tikrų organų 3D spausdinimu – manau, kad tai apie 2030 metus įvyks“,– planuoja p. Bumelis.