Lietuvoje besikuriantis „fintech“ WB21 padvigubino įstatinį kapitalą

WB21 internetinis puslapis. VŽ ekrano nuotr.

Paslaugų centrą tarptautinių mokėjimų kompanijai WB21 Vilniuje kurianti UAB WB21 padvigubino įstatinį kapitalą – iki 2 mln. Eur. Lietuvoje norima sukurti pagrindinį paslaugų centrą su 180 darbuotojų – įmonė po truputį plečia komandą ir laukia žinių iš Lietuvos banko (LB) dėl elektroninių pinigų licencijos, be kurios negalės vykdyti finansinių operacijų.

Įstatinį kapitalą WB21 padidino liepos 28-ąją, rodo Registrų centro pateikiami dokumentai. Įmonė registruota 2016-ųjų lapkritį, tuomet įstatinis kapitalas siekė 1 mln. Eur. Žengdama pirmuosius žingsnius, bendrovė teigė, kad jos tikslas – specializuoto banko licencija, kurios vienas iš reikalavimų – bent 1 mln. Eur įstatinis kapitalas. Šiuo metu įmonė Lietuvoje turi 10 darbuotojų, vidutinis atlyginimas birželį siekė 2.157 Eur prieš mokesčius, rodo „Sodros“ duomenys.

VŽ atsiųstame komentare bendrovė teigia, kad įstatinį kapitalą nuspręsta didinti dėl pagrindinio tikslo – bankinės licencijos.

WB21 vadovas ir akcininkas – 22-ejų Phillipas Gastaueris. Tarptautines pinigines perlaidas siūlančią kompaniją WB21 kartu su partneriais įkūrė P. Gastauerio tėvas Michaelis Gastaueris. Pirmasis yra sakęs, kad į kompaniją investuotos Gastauerio šeimo biuro (angl. family office) lėšos. Pasak Lietuvoje veikiančios įmonės, įstatinio kapitalo didinimo šaltinis – tas pats. Bendrovė šiuo metu investicinių planų nekomentuoja.

Kriminalinis šešėlis

VŽ rašė, kad gauti leidimą veikti Lietuvoje ir Europos Sąjungos Sąjungoje (ES) gali sukliudyti tai, kad M. Gastaueris praeityje buvo teistas dėl finansinių nusikaltimų.

Finansų rinkos naujokai ES yra skrupulingai tikrinami. Be daugelio kitų reikalavimų, bendrovių vadovai ir akcininkai privalo įrodyti nepriekaištingą reputaciją ir kapitalo kilmę. VŽ turima autentiška Ciuricho (Šveicarija) teismo nutartis rodo, kad M. Gastaueris 2010 m. buvo nuteistas dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, mokesčių vengimo. Teismo nutartyje rašoma, kad M. Gastaueris pardavė vertybinių popierių už 0,5 mln. Šveicarijos frankų, kurie, kaip nustatė teismas, buvo beverčiai.

VŽ pateiktame prisistatyme kompanija save lygina su pavėžėjimo paslaugų kompanija „Uber“, supurčiusia taksi verslą. Ir teigia, kad lygiai taip pat WB21 purto bankų sektorių.

„WB21 mato juos (bankus – VŽ) darančius įtaką žiniasklaidai, skleidžiančius nepagrįstus gandus apie kompaniją ir jos vadovą. Manome, kad taip siekiama kompromituoti mūsų prekės ženklą, tikintis sustabdyti ar sulėtinti augimą. Kadangi reputacija ir pasitikėjimas bankų sektoriuje yra svarbiausi, nepagrįsti kaltinimai specialiai skleidžiami mūsų konkurentų norint pakenkti reputacijai“, – rašoma WB21 pateiktoje informacijoje.

Nuo 2017-ųjų pradžios iki gegužės LB išdavė keturias elektroninių pinigų ir dvi mokėjimo įstaigų licencijas. VŽ rašė apie bendroves, pasirinkusias Lietuvą: tris Izraelio startuolius, Kinijos finansinių technologijų įmonės padalinį Europoje „IBS Lithuania“, o Singapūro „Senjo Group“ licenciją įgijo nusipirkdama ją turinčią lietuvišką įmonę.