2017-03-27 16:33

Į Lietuvą nori ateiti dar vienas „fintech“: žada 180 darbuotojų

WB21 internetinis puslapis. VŽ ekrano nuotr.
WB21 internetinis puslapis. VŽ ekrano nuotr.
Planus Lietuvoje braižo dar vienas finansinių paslaugų (angl. fintech) startuolis – internetinis bankas WB21. Užsienio spaudoje abejojama jo įkūrėjo reputacija, o Lietuvos bankas ramina – nauji žaidėjai turi įrodyti patikimumą.

Tokią informaciją portalui „delfi.lt“ patvirtino Laurynas Vilčinskas, Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje įsteigtos UAB WB21 valdybos narys.

„Lietuva ir Vokietija bus dvi vietos, kur „WB21“ vykdys savo veiklą ir aptarnaus Europos klientus“, – portalui sakė p. Vilčinskas.

Pasak jo, operacijų centre Lietuvoje norima įdarbinti apie 180 darbuotojų. Veiklai vykdyti Lietuvos banko prašoma suteikti elektroninių pinigų licenciją, vėliau bus siekiama gauti specializuoto banko licenciją, VŽ patvirtino p. Vilčinskas.

Startuolis skelbia turįs padalinį Londone, tačiau po „Brexit“ nusprendė europinę veiklą iškelti į Berlyną. Taip pat veiklą vykdo iš JAV, Šveicarijos, Honkongo bei Singapūro.

Vienintelis UAB WB21 akcininkas ir direktorius – 22-ejų Phillipas Danielis Michaelis Gastaueris. Bendrovėje nuo metų pradžios įdarbinti 4 darbuotojai, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

Užsienio spaudoje („Financial Times“ , „The Wall Street Journal“) startuolio įkūrėju pristatomas Michaelis Gastaueris. Britų leidinio tinklaraštyje „Alphaville“ skelbiama, kad pastarasis yra įkopęs į penktą dešimtį.

VŽ kol kas su bendrovės atstovu Lietuvoje p. Vilčinsku susisiekti nepavyko.

Abejoja reputacija

„Financial Times“ tinlaraštyje svarstoma, ar p. Gastauerio skelbiama WB21 statistika yra teisinga. Po 10-ies mėnesių veiklos startuolis skelbė turintis 1 mln. klientų, kurių perlaidų suma siekė 5,2 mlrd. USD. Jis lyginamas su populiariausia Europoje „fintech“ bendrove „Transferwise“. Šiai prie panašaus rezultato (4,5 mlrd. USD) priartėti pavyko tik po ketverių metų ir su rizikos kapitalo investicijomis. Tuo tarpu p. Gastaueris skelbia išorinio finansavimo negavęs.

„Alphaville“ taip pat rašoma apie p. Gastauerio ankstesnį startuolį „Apax“, kurį jis esą už beveik 0,5 mlrd. USD pardavė Malaizijos bankininkystės grupei CIMB. Tačiau tinklaraščio autoriui tokio sandorio nepavyko aptikti grupės, kurios akcijos kotiruojamos biržoje, finansinėse ataskaitose.

Tačiau „Apax“ vardą tinklaraščio apžvalgininkui pavyko rasti kitos kompanijos finansinėse ataskaitose. 2009-aisiais britų internetinių lošimų bendrovė „Sportingbet“ atskaitomybėje užsiminė, kad bylinėjasi su „Apax“ vadovais dėl galimai pasisavintų 4,2 mln. GBP (tuomet apie 7 mln. USD). Pats p. Gastaueris tokius kaltinimus neigė. Tačiau Jungtinės Karalystės teismas jam ir dar dviem kolegoms nurodė lošimų operatoriui sumokėti 7 mln. USD.

Turi įrodyti patikimumą

Kaip VŽ paaiškino Lietuvos bankas (LB), atsakingas už licencijų išdavimą rinkos dalyviams, be kita ko, pretendentas privalo įrodyti nepriekaištingą reputaciją.

„Asmuo, norėdamas gauti priežiūros institucijos sutikimą įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti, be kito informacijos turi pateikti priežiūros institucijai dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos“, – rašoma LB atsiųstame komentare.

Jeigu pateikti neteisingi duomenys, priežiūros institucija gali atsisakyti duoti sutikimą vykdyti veiklą. Bankų įstatyme nustatyta ir tai, kad banko vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas, aiškina LB.

Rinkos prievaizdas įpareigotas išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei LB pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti priimamas per 6 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo.

„Bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti licenciją turi būti priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos“, – tvirtina LB.

Kas yra specializuotas bankas

VŽ rašė, kad specializuoto banko sąvoka Lietuvos bankiniame sektoriuje atsirado nuo šių metų sausio. O Artūras Asakavičius, „Sorainen“ Bankininkystės ir finansų praktikos grupės narys, yra sakęs, kad susidomėjimas tokiomis licencijomis dabar „yra milžiniškas“.

Specializuotiems bankams taikomi tokie patys teisiniai reikalavimai, kaip ir kitiems bankams, tačiau mažesni reikalavimai pradiniam kapitalui, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. Eur (įprastiniams bankams – ne mažesnis kaip 5 mln. Eur) ir suteikia galimybę banku tapti smulkesniems finansų sektoriaus dalyviams. Tiesa, specializuoti bankai negali teikti investicinių paslaugų, valdyti investicinių ir pensijų fondų, uždarojo tipo investicinių bendrovių.

Pavyzdžiui, minėtos UAB WB21 įstatinis kapitalas – 1 mln. Eur, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

„Specializuoto banko veiklos formos įteisinimas padidina konkurenciją rinkoje, nes steigti ir plėtoti banką (įskaitant ir kredito unijas, kurios nuspręs veiklą tęsti kaip nedideli bankai) tampa lengviau. Pavyzdžiui, kredito unijos, turinčios ambicijų peraugti į komercinį banką, galės tai padaryti lengviau pirmiausiai tapdamos specializuotu banku. Be to, naujas pakeitimas sumažins įėjimo į rinką barjerus, todėl vidutiniu laikotarpiu prisidės prie konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje didinimo“, – rašoma LB komentare.

Rinkos prievaizdas nekomentavo konkretaus WB21 prašymo išduoti licenciją: „Dėl konkrečių bendrovių planų, susijusių su licencijomis, siūlytume kreiptis į pačias bendroves. Savo ruožtu LB visuomet praneša apie finansų įstaigoms jau suteiktas licencijas iš karto po sprendimo.“

52795
130817
52791