Vilniaus šilumos tinklai „išaugo“ pavadinimą: naują požiūrį į miesto energetiką formuoja „Gijos“

Anot vadovo, įmonė dar 2021 m. pasitvirtino naują ilgalaikę veiklos strategiją, kurią skirtingais etapais planuojama įgyvendinti iki 2040 m. Ši strategija leido sutelkti dėmesį į technologinę pažangą ir inovacijų diegimą. Sėkmingai įgyvendintos naujovės išplėtė organizacijos veiklas, todėl įmonė senąjį pavadinimą tiesiog išaugo.

„Nė vienas pavadinimo Vilniaus šilumos tinklai žodis nebeatitiko mūsų dabartinės veiklos ir strateginės krypties. Mes dirbame ne tik Vilniuje – valdome dvi įmones Klaipėdoje. Taip pat nesame vien šilumos tinklų įmonė: statome žaliojo vandenilio gamyklą, kurioje pagamintą vandenilį naudos Vilniaus viešasis transportas, o miestiečiai galės keliauti švaria energija varomais autobusais. Plėtojame atliekinės šilumos, vėsos ir daugybę kitų modernių projektų“, – vieną iš pokyčio priežasčių įvardija vadovas. 

Kuria „Gijų“ ekosistemą

Pasak G. Bakano, didžiausias pokytis – ne naujas įmonės pavadinimas, o būtent išsiplėtęs bendrovės veiklų spektras, kuris organizacijai jau dabar leidžia vadintis miesto energetikos ekosistema.

„Didžioji dalis klientų bendrovę žino kaip šilumos ir karšto vandens tiekėją – šias funkcijas sėkmingai vykdome ir toliau, tačiau šiandien esame nuveikę kur kas daugiau. Nuolat diegiame inovatyvius sprendimus, kuriame sistemą, kurioje visiškai atsisakysime iškastinio kuro ir naudosime tik aplinkai draugiškus išteklius“, – pasakoja G. Bakanas.

Visiškai atsisakyti iškastinio kuro įmonė yra užsibrėžusi iki 2030 m.

„Pagal teisės aktus Lietuva numato ilgesnį terminą, tačiau mes manome, kad Vilniuje šį pokytį galėsime įgyvendinti gerokai anksčiau“, – sako vadovas.

Bendrovė įgyvendina ne vieną apčiuopiamos naudos klientui teikiantį projektą. Prieš 1,5 m. „Gijos“ paleido galingiausią Baltijos regione absorbcinį šilumos siurblį, kuris energiją surenka iš degimo proceso, leidžia panaudoti gamybos metu išsiskiriančią atliekinę šilumą ir didina elektrinės efektyvumą. Bendrovė šių metų birželį pasirašė sutartį su Lietuvos radijo ir televizijos centru (Telecentru), kuris leis atliekinę duomenų centro šilumą tiekti į centralizuotą tinklą.

„Šilumą, kuri anksčiau buvo išleidžiama į orą, kaupsime į tą patį tinklą, o mūsų klientai vilniečiai džiaugsis pigesne šiluma. Tai – pilotinis projektas, tačiau mūsų kryptis aiški: kad į žiedinę ekonomiką įsitrauktų kuo daugiau nekilnojamojo turto vystytojų, prekybos centrų, parduotuvių. Be to, mažai klientų žino, kad mes gaminame elektros energiją, esame pasirašę sutartį ir balansuojame „Litgrid“ energijos tinklą“, – dar keliais pavyzdžiais dalinasi G. Bakanas.

Jis pasakoja, kad įdomus žiedinės ekonomikos pavyzdys – biokuro deginimo metu liekančių pelenų panaudojimas. Nors legaliai bendrovė juos gali atiduoti į sąvartyną, „Gijos“, bendradarbiaudamos su VILNIUS TECH ir kelių priežiūros įmonėmis, ieško galimybių pelenus panaudoti tiesiant kelius. Planuose – ir bendras projektas su „Vilniaus vandenimis“: iš nuotekų išgaunama šiluma būtų panaudojama miestui šildyti ar karšto vandens gamybai.

Pasauliui sukant tvarumo link, veiksmingų žiedinės ekonomikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. G. Bakanas pasakoja, kad „Gijoms“ netrūksta užsienio partnerių, kurie noriai dalijasi patirtimi, tačiau akcentuoja, kad kiekvieną idėją būtina įvertinti per įgyvendinimo ir kainos klientui prizmę.

„Dirbame reguliuojamoje aplinkoje, todėl turime užtikrinti geriausią kainą klientui ir negalime sau leisti neapgalvotų investicijų. Pavyzdžiui, Skandinavijoje yra miestų, kurių šilumos įmonės daug investavo į inovacijas, bet kartu pastebimai kilstelėjo kainas ir sulaukė klientų nepasitenkinimo. Tai ne mūsų kelias. Mes renkamės inovacijas, kurios suteiktų maksimalios naudos, bet nepabrangintų paslaugų“, – teigia jis. 

Tinklus valdys algoritmai

Anot vadovo, pasirinkus inovacijų kelią, neišvengiamu bendrovės prioritetu tapo ir skaitmenizacija.

„Pertvarkydami įmonės struktūrą sukūrėme skaitmenizavimo komandą, kuriai vadovauja stipri lyderė – palaipsniui tai keičia visą organizaciją“, – sako jis.

Pavyzdžiui, įmonė įgyvendino pilotinį skaitmeninio dvynio projektą – atskirą Naujosios Vilnios tinklą patikėjo valdyti algoritmams, kurie įvertina orą, gamybos pajėgumus ir kitas sąlygas. „Dabar šį sprendimą diegiame visame Vilniaus tinkle, jį su žmogaus priežiūra valdys algoritmai“, – teigia vadovas.

Jis priduria, kad intensyvus skaitmenizavimas ir geopolitinė aplinka verčia daugiau dėmesio skirti saugumui.

„Aplink netrūksta piktavalių, todėl daug investuojame į duomenų, infrastruktūros ir technologijų apsaugą. Aktyviai bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis ir Vilniaus miesto komanda, kuri šiai sričiai taip pat skiria daug dėmesio“, – sako jis. 

Dirba klientui

Pašnekovas pasakoja, kad „Gijų“ prekės ženklas geriau atspindi ir naująją įmonės struktūrą, į kurią stengiamasi įtraukti kuo daugiau viešajame sektoriuje pokytį kurti pasiryžusių profesionalų.

„Su senu pavadinimu, senu mąstymu ir sena kultūra jaunų, progresyvių specialistų nepritrauksi. Jie turi matyti, kad apie pokyčius nėra tik kalbama – jie vyksta ir įmonės viduje, ir išorėje“, – teigia jis.

Pasak vadovo, tiek vidinė, tiek išorinė įmonės transformacija reikalauja drąsos – ypač keičiant įsisenėjusį įvaizdį, kad viešasis sektorius yra konservatyvus ir „gyvena praeitimi“.

„Viešajame sektoriuje kiekvienas žingsnis yra matomas, todėl reikia itin tiksliai viską pasverti, būti užtikrintam. Tačiau pokyčiai leidžia išjudinti vidinį potencialą“, – tikina „Gijų“ vadovas.

Pokyčiai leidžia išjudinti vidinį potencialą.

Jis pripažįsta, kad sunkiausi buvo pirmieji žingsniai:

„HR specialistai dažnai mini, kad 85 proc. žmonių nenori pokyčių. Todėl pirmiausia reikia

įtikinti tuos 15 proc., kurie vėliau tampa pokyčių varikliu ir kartu su komanda kaip garvežys ištempia visą procesą“, – teigia vadovas.

Anot vadovo, „Gijų“ prekės ženklo startui bendrovė ruošė ir klientus.

„Pažvelgę į mūsų organizacijos struktūrą pamatysite, kad jos viršuje – ne generalinis direktorius, o klientas. Visi, įskaitant mane, dirbame tam, kad aptarnautume klientus. Nuo pat 2021 m. kryptingai stipriname ryšį su klientais: tapome atviresni, proaktyvesni, gyventojus reguliariai informuojame apie numatomas rekonstrukcijas, pokyčius ir jų naudą. Tokį įsitraukimą klientai vertina teigiamai. Nuo šiol gavę sąskaitą jie jau matys naują pavadinimą, o mes lauksime grįžtamojo ryšio“, – teigia G. Bakanas. 

Užsienio rinkos – pasiekiamos

Kalbėdamas apie ateities planus, G. Bakanas mini, kad šiuo metu „Gijos“ analizuoja galimybes  diegti baterijų parkus ir akumuliacines talpyklas trumpalaikiam bei ilgalaikiam šilumos saugojimui.

„Pastarasis sprendimas Europoje dar nėra plačiai naudojamas, tai mums suteiktų galimybę būti tarp lyderių“, – sako jis.

Netrukus „Gijos“ pradės naudoti ir elektroninį katilą, kuris veiks tik esant žemiausioms elektros kainoms. Be to, išbandžiusi jėgas Klaipėdoje, bendrovė neatmeta galimybės įsigyti bendrovių kituose Lietuvos miestuose bei kaimyninėse šalyse.

„Stipri mūsų komanda turi reikiamų žinių ir patirties, kad šiuos projektus galėtume įgyvendinti artimiausiu metu“, – teigia septynerius metus bendrovei vadovaujantis G. Bakanas.

Jo nuomone, organizacija per pastaruosius metus labai pasikeitė, ir tai mato visa rinka.

„Viešasis sektorius Lietuvoje, ypač per gerosios valdysenos prizmę, kai kuriais atvejais yra net stipresnis už privatųjį. Turime viešojo sektoriaus įmonių, kurios sėkmingai žengė į užsienio rinkas. Tikiu, kad ir mes galime tapti viena iš jų“, – pabrėžia „Gijų“ vadovas.