„Summus Capital“ platina obligacijų emisiją, kurios lėšas investuos į veikiančius NT objektus Lenkijoje
Ji leidžiama ketverių metų laikotarpiui, investuotojams siūlomos 8% metinės palūkanos, kurios bus mokamos kas ketvirtį. Emisijos lėšos bus panaudotos tolesnei plėtrai Lenkijos NT rinkoje, o palūkanos investuotojams bus generuojamos iš toje rinkoje įsigytų jau veikiančių NT objektų. Plačiau apie emisiją: https://www.orion.lt/summus-bonds/.
Tai trečia „Summus Capital“ obligacijų emisija, bet pirmoji vieša – ankstesnės emisijos buvo skirtos tik stambesniems investuotojams, tačiau šį kartą 1.000 Eur nominalios vertės obligaciją gali įsigyti visi pageidaujantys.
Evaldas Čepulis, „Summus Capital“ valdybos narys, akcentuoja, kad bendrovė specializuojasi srautiniuose NT objektuose, t. y. ji nestato naujų verslo ar prekybos centrų, o perka išnuomotą turtą ir iš karto gauna nuomos pajamas – užtikrina pinigų srautą. Taigi, obligacijų išpirkimo sėkmė nesusijusi su statybos, objekto pridavimo, nuomos bei tolesnių veiksmų sėkme. Nuo 2013 m. veikiančios bendrovės turtas jau sudaro per 0,5 mlrd. Eur – tai viena didžiausių tokių bendrovių Baltijos šalyse.
Vilniuje „Summus Capital“ yra įsigijęs PC „Nordika“, biurų kompleksą „Park Town“ ir industrinį BOD pastatą.
„Šiuo metu pajamos gaunamos iš 4 šalyse – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje – turimų 15 NT objektų. 2024 m. įmonės EBITDA buvo per 30 mln. Eur, o šiemet, kai prisidės Lenkijoje turimas ir planuojamas įsigyti turtas, šis rodiklis turėtų priartėti prie 40 mln. Eur,“ – skaičiuoja E. Čepulis.
Lenkijoje – „galimybių langas“
„Summus Capital“ Lenkija pradėjo domėtis prieš gerą penketą metų.
„Kurį laiką Lenkijos rinką analizavome ir vertinome kaip sudėtingesnę, į ją patekti reikėjo įveikti aukštesnius barjerus, pvz., tarp NT pirkėjų buvo gerokai aštresnė konkurencija, sunkiau gauti bankinį finansavimą. Link sandorių šioje rinkoje pradėjome judėti prieš trejus metus, o juos įgyvendinome 2024 m. gruodį, nes užtruko pastatų atrankos, vertinimo procesai.
Taip pat įtakos turėjo palūkanų šuolis, infliacija, geopolitiniai iššūkiai. Dalį investuotojų tai paskatino apskritai atsitraukti nuo investicijų Lenkijoje“, – pabrėžia „Summus Capital“ valdybos narys, kurio bendrovė valdo pastatus Lodzėje ir Varšuvoje.
Anot E. Čepulio, visos šios aplinkybės lėmė, kad Lenkijoje atsivėrė „galimybių langas“ ir kitiems investuotojams. Nors čia pat atkreipia dėmesį, kad rinką atidžiai stebi ir didieji tarptautiniai investicijų fondai, o pasitaikius patrauklioms galimybėms jų praleisti nelinkę.
„Summus Capital“ pirma investicija į du pastatus kaimyninėje šalyje sudarė 100 mln. Eur. Jis atkreipia dėmesį, kad Lenkijoje kiek kitokia apskaita ir mokestinė bei teisinė aplinkos, todėl reikalauja daugiau žinių, konsultantų patarimų.
„Visa tai sufleruoja, kad reikia daryti didesnius sandorius, nes administruoti mažesnius per brangiai kainuos. Tad reikia sukaupti didesnius resursus, – Lenkijos NT sandorių rinkos subtilybes atskleidžia E. Čepulis. – Ji žymiai didesnė nei Lietuvos, pvz., Varšuvoje biurų plotas apie 6 kartus didesnis nei Vilniuje. Tai lemia, kad rinka aktyvesnė, sandorių vyksta gerokai daugiau. Ypač NT sandorių padaugėjo nuo 2023 m., o Baltijos šalyse mes vis dar stebime šios rinkos susitraukimą.“
Bendrovės dydis reikalauja diversifikacijos
Jis pabrėžia, kad „Summus Capital“ grupei augant, pasiekus kelių šimtų milijonų dydį, reikėjo valdyti likvidumo riziką: plėsti geografiją į kitas šalis, siekti daugiau įvairių objektų ir nuomininkų bei įvairesnių finansavimo šaltinių. Su šiais tikslais susijusi ir platinama 30 mln. Eur obligacijų emisija.
„Palyginti su kiek pigesniu bankiniu finansavimu, obligacijų emisija yra greitesnis finansavimo būdas – taip kapitalas pritraukiamas per šiek tiek trumpesnį laiką, jis leidžia plėtrą finansuoti lanksčiau ir operatyviau, o tai mums sudarys sąlygas naujiems įsigijimams. Beje, mūsų kapitalo struktūroje net ir naujai išleistos obligacijos sieks mažiau nei 10% balanso“, – teigia E. Čepulis.
„Summus Capital“ investicijos į Lenkijos NT sudaro apie 20% viso bendrovės turimo turto. Anot E. Čepulio, vertinant Lenkijos NT rinkos dydį ir apyvartumą, nuomos sutarčių terminus, čia komandos jau sukauptas žinias, investicijas planuojama didinti.
„Toliau esame nusitaikę į šią šalį. Lygindami Baltijos šalis su Lenkija, matome, kad joje pasiūlymai vertinant grąžos ir rizikos santykius yra geriausi, ji lieka viena iš pirmaujančių šalių ir šiame regione, ir Europoje pagal ekonomikos augimą, kaip ir Lietuva“, – tikina „Summus Capital“ atstovas.
E. Čepulis atskleidžia, kad šiuo metu Lenkijoje yra nusižiūrėję prekybos centrą, tik kol kas negali atskleisti, kuriame mieste. Akiratyje šioje rinkoje yra ir daugiau NT, kuris vertinamas kaip potencialus investavimui.
Kas investuotojui patraukliausia
„Summus Capital“ valdybos narys teigia, kad investuotojus labiausiai domina tie NT objektai, į kuriuos gali investuoti žinodamas, kokios nuomos pajamos jau laukia, pvz., kokie didesni nuomininkai yra pastate, kokie nuomos sutarčių terminai.
„Summus Capital“ paprastai renkasi įsigyti visiškai išnuomotus pastatus su žymia dalimi vadinamų „inkarinių“ nuomininkų su stipria finansine padėtimi, pvz.,, „Nordikoje“ didesnę dalį pastato nuomojasi „Senukai“, biurų pastate „Park Town“ – bendrovė „Yara“. Tokių objektų su ganėtinai prognozuojamomis pajamomis mūsų portfelyje yra per 50%“, – teigia E. Čepulis.
Analizuodamas 10 metų veiklos patirtį „Summus Capital“, jis pabrėžė, kad prekybos centrai, kuriuos bankai ilgą laiką laikė rizikingesniais objektais finansuoti, iš tiesų užtikrina aukštesnę grąžą.
Pasak jo, Vilniaus kontekste situacija yra itin stabili – laisvų komercinių plotų beveik nėra, nauji dideli prekybos centrai nebeatsidaro, tad pertekliaus rizika praktiškai neegzistuoja. Nuomos kaina, E. Čepulio teigimu, sostinės prekybos centruose augo beveik tiek pat, kiek infliacija, o paskutinio dešimtmečio vidutinė metinė grąža sudaro apie 15%.
Investuotojui taip pat svarbu įsigyjamų pastatų tvarumas, turimi sertifikatai. „Summus Capital“ yra beveik pasiekusi tikslą, kad per 90% portfelyje turimų pastatų būtų sertifikuoti, nes tai turimą turtą leidžia efektyviau ir gerokai taupiau eksploatuoti.
Įsigyjamus pastatus bendrovė renovuoja, diegia šiuolaikinius sąnaudas mažinančius sprendimus. Vien tik sumontavus savaime užsidarančius čiaupus vandens sąnaudas pavyksta sumažinti apie 30%, o renovavus šildymo sistemą prekybos centre „Riga Plaza“ išlaidos šildymui sumažintos apie trečdalį.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinis saugumas Lietuvoje tapo verslo tęstinumo ir valstybės stabilumo sąlyga: tvyranti geopolitinė įtampa ir visapusiška paslaugų skaitmenizacija reiškia, kad net vienas didelis incidentas galėtų pridaryti didžiulės žalos ne tik verslui ar įmonės reputacijai, bet ir visuomenei. Kodėl organizacijoms svarbu stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgumus ir kokia atsakomybė gresia už atsainų požiūrį ir galimus pažeidimus?
Kibernetinio saugumo incidentas šiandien gali ne tik parklupdyti įmonę, pakenkti bendrovės ar vadovo reputacijai, bet ir virsti milijoninėmis baudomis organizacijai ar net pačiam vadovui. Kaip įsigalioję Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimai keičia verslo žaidimo taisykles ir perbraižo atsakomybių ribas organizacijose, diskutuoja prof. dr. Marius Laurinaitis, Mykolo Riomerio universiteto Teisės ir FinTech studijų programos vadovas, Raimondas Andrijauskas, advokatų kontoros WALLESS teisinės atitikties ekspertas, ir advokatas Danielius Matonis, WALLESS asocijuotasis partneris.
„Summus Capital“ obligacijos nuo 2021 m. kotiruojamos „Nasdaq“ Baltijos „First North“ rinkoje.
Jis primena, kad „Summus Capital“ buvo pirmoji Baltijos šalių bendrovė reitinguota privačios agentūros „Scope“ – suteiktas aukštas BB reitingas. „Scope Ratings“ yra kredito reitingų agentūra, registruota pagal ES reitingų reglamentą ir veikianti Europos Sąjungoje su išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų (angl. External Credit Assessment Institutions, ECAI) pripažinimu.
