Britų biudžeto problemos atskleidžia, kas gali grėsti Europos socialinei gerovei

Daugelis vyriausybių rinkėjams baiminasi atviriau kalbėti apie didėjančią fiskalinę naštą

Prancūzai nesiliauja protestavę kaskart, kai tik vyriausybė pasiūlo bent kokias nors taupymo priemones. Stefano Lorusso („ZUMA Press Wire“ / „Scanpix“) nuotr.

Po triuškinamos leiboristų pergalės rinkimuose 2024-ųjų liepą naująja Jungtinės Karalystės (JK) iždo kanclere tapusi Rachel Reeves kreipėsi į rinkėjus ir pažadėjo padaryti galą „išsisukinėjimui“ bei „chaosui“ ir atkurti valstybės finansus, kurie, jos teigimu, buvo blogiausios būklės nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Bet praėjusį trečiadienį stovėdama Bendruomenių Rūmų tribūnoje iždo kanclerė staiga skaudžiai suvokė, kokia praraja plyti tarp anksčiau duotų pažadų ir realybės.

R. Reeves šįkart paprašė rinkėjų nuryti karčią piliulę – mokesčių padidinimą. Bet ir po jo viešosioms paslaugoms vis tiek stigs finansavimo dėl lėto ekonomikos augimo ir vangaus produktyvumo didėjimo.

Britų biudžeto dilemos nėra kuo nors išskirtinės. Visoje Europoje ir kitose turtingose pasaulio šalyse vyriausybėms tenka leistis į skausmingus fiskalinius kompromisus, nes turi būti kovojama su didėjančiomis senėjančios visuomenės išlaidomis, naujomis grėsmėmis saugumui, klimato kaita ir didesnėmis palūkanų normomis.