V. Zelenskis ragina užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o V. Putinas karu grasina Europai
„Mūsų bendra užduotis – užbaigti karą, o ne tik sustabdyti karo veiksmus. Reikalinga ori taika. Norint, kad tai iš tikrųjų įvyktų, visi turi būti taikos pusėje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Airijos ministru pirmininku Michealu Martinu sakė V. Zelenskis.
„Kiek mačiau, Amerika imasi rimtų žingsnių, kad vienaip ar kitaip užbaigtų karą“, – pridūrė jis.
„Mūsų bendra užduotis – užbaigti karą, o ne tik sustabdyti karo veiksmus. Reikalinga ori taika. Norint, kad tai iš tikrųjų įvyktų, visi turi būti taikos pusėje“, – teigė jis.
Tuo metu Steve'as Witkoffas, JAV specialusis pasiuntinys, antradienį ruošiasi Maskvoje susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pateikti Kremliui atnaujintą taikos planą, kuris, Vašingtono manymu, gali padėti užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas siunčia pareigūnus, tikėdamasis, kad jo taikos pasiūlymai bus patvirtinti.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad V, Putino ir S. Witkoffo susitikime dalyvaus ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Jis sakė, kad derybos truks „tiek, kiek reikės“ ir kad jose iš JAV pusės dalyvaus tik S. Witkoffas, J. Kushneris ir vertėjas.
S. Witkoffas ir J. Kushneris buvo pastebėti antradienį per pietus išeinantys iš restorano Maskvos centre.
Tikisi žinių iš amerikiečių
V. Zelenskis sakė, kad tikisi vėliau antradienį gauti žinių iš JAV pasiuntinių Maskvoje, ar derybos gali judėti į priekį.
„Jie nori susisiekti su mumis iškart po to susitikimo. Ateitis ir tolesni žingsniai priklauso nuo šių signalų“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Jei signalai parodys sąžiningą žaidimą su mūsų partneriais, mes galime labai greitai susitikti, susitikti su Amerikos delegacija“, – sakė jis.
„Vyksta daug dialogo, bet mums reikia rezultatų. Mūsų žmonės miršta kiekvieną dieną, – kalbėjo V. Zelenskis. – Esu pasiruošęs (...) susitikti su prezidentu Trumpu. Viskas priklauso nuo šiandienos derybų.“
Vienas aukštas pareigas užimantis Kyjivo pareigūnas sakė, kad Ukrainos delegacija trečiadienį gali susitikti su S. Witkoffu ir J. Kushneriu.
Tuo metu Airijos lyderis antradienį per V. Zelenskio vizitą Dubline paskelbė apie 125 mln. Eur naują finansinę pagalbą Ukrainai.
M. Martinas pareiškė, kad jo vyriausybė skirs 100 mln. Eur neletalinės karinės pagalbos ir dar 25 mln. Eur Ukrainos energetikos sistemai paremti.
Jis sakė, kad Rusija „sąmoningai ir ciniškai“ atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
M. Martinas teigė, kad Airija bandys paspartinti derybas dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES), sakydamas: „Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis. Ji pritaria toms pačioms vertybėms. Jai priklauso būti Europos Sąjungoje.“
Tiki sėkme
Tuo tarpu Markas Rutte, NATO vadovas, antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad JAV pastangos užbaigti karą Ukrainoje gali atnešti taiką, Vašingtono atstovams Maskvoje susitinkant su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Mes visi dirbame, kad karas prieš Ukrainą būtų baigtas teisinga ir ilgalaike taika. Sveikiname Jungtinių Valstijų vadovaujamas pastangas, kad tai taptų realybe“, – žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo išvakarėse sakė M. Rutte.
„Esu įsitikinęs, kad šios nuolatinės pastangos galiausiai atkurs taiką Europoje“, – pridūrė jis.
Vakarų karinio aljanso vadovas teigė, kad Kyjivas jau parodė, jog yra pasirengęs prisidėti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų.
„Šiandien pamatysime, ar rusai taip pat nori įsitraukti. Tai dabar yra tikrinama“, – sakė jis.
NATO užsienio reikalų ministrai trečiadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime aptars Vašingtono pastangas nutraukti kovas, tačiau tarp jų nebus JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio – tai labai neįprastas žingsnis.
Vašingtonas daugiausia ignoruoja Europą stumdamas savo taikos planą, todėl Ukrainos rėmėjai baiminasi, kad Kyjivas gali būti priverstas sutikti su Maskvai palankiu susitarimu.
VERSLO TRIBŪNA
Išanalizavus Inovacijų agentūros eksporto diagnostikos įrankiu pasinaudojusių 376 Lietuvos įmonių rezultatus paaiškėjo, jog beveik 40 % įmonių turi aiškų augimo tarptautinėse rinkose potencialą, o dar beveik trečdalis verslų jau turi stabilius eksporto procesus ir realias pajamas.
SAP debesijos sprendimai, padedantys automatizuoti procesus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus, Lietuvos verslui – tikrai ne naujiena. Vis dėlto, lyginant su kitomis Europos šalimis, akivaizdu, kad mūsų tempas pereinant nuo lokalių (on-premise) prie debesijos sprendimų vis dar gerokai lėtesnis. Kodėl taip yra ir kokias galimybes atveria skaitmeninei verslo transformacijai skirtas SAP Cloud ERP? Įžvalgomis dalijasi kompleksines IT paslaugas ir modernius sprendimus valstybinėms bei privačioms įmonėms teikiančios UAB „InnoForce“ debesijos produktų vadovas Dovidas Nekrašas.
Lietuvos įmonės žengia į naują etapą – nuo šių metų pradžios joms tenka prisitaikyti prie dviejų Europos Sąjungos saugumo reikalavimų: DORA (skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentas) ir TIS2 (tinklų ir informacinių sistemų direktyva). Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik dar viena biurokratinė prievolė, tačiau iš tiesų šie reikalavimai skatina į saugumą žvelgti plačiau – kaip į verslo tęstinumo ir pasitikėjimo pagrindą.
Direktyva išplečia reikalavimų taikymo sritį, didina į organizacijų ratą patenkančių subjektų skaičių ir numato griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus. Baltijos šalių esminėms ir svarbioms įstaigoms (angl. entities) privaloma:
M. Rutte tvirtino palaikantis glaudžius ryšius su M. Rubio ir sakė, kad „nieko neįžvelgia“ JAV diplomato, kuris vietoj savęs atsiųs pavaduotoją, nebuvime.
NATO narės tvirtino, kad joks su Aljansu susijęs klausimas neturėtų būti aptariamas be Europos – po to, kai Jungtinės Valstijos, regis, įtraukė į derybas galimą Ukrainos narystės klausimą.
„Kalbant apie NATO elementus susitarime, kuriuo siekiama užbaigti karą prieš Ukrainą, tai bus sprendžiama atskirai, ir tai, žinoma, apims NATO“, – sakė M. Rutte.
Jis tvirtino, kad durys Kyjivo narystės siekiui lieka atviros, tačiau atkreipė dėmesį, kad šiuo metu „nėra sutarimo dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO“.
Vašingtonui tęsiant savo pastangas, M. Rutte teigė, kad NATO sąjungininkai sieks ir toliau teikti paramą Kyjivui, įskaitant ir amerikietiškų ginklų pirkimą.
Jis sakė, kad tikisi naujų Europos sąjungininkų pareiškimų, jog jie prisidės prie schemos, skirtos pirkti Ukrainai amerikietiškus ginklus.
V. Putinas grasina karu
Rusijos diktatorius V. Putinas antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasiruošusi karui, jei, esą, Europa jo sieks, ir apkaltino senąjį žemyną bandymu sabotuoti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos dar prieš jam susitinkant su JAV pasiuntiniais.
„Mes neplanuojame karo su Europa, bet jei Europa nori ir pradeda, esame pasirengę jau dabar“, – sakė V. Putinas prieš derybas su JAV pasiuntiniu.
JAV pasiuntiniai ketina pateikti Kremliui atnaujintą taikos planą, kuris, Vašingtono manymu, gali padėti užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
„Jie neturi jokios taikios darbotvarkės, jie yra karo pusėje“, – pridūrė jis, pakartodamas savo teiginį, kad Europos lyderiai trukdo JAV pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje.
Jis pridūrė, kad Europos inicijuoti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) plano pakeitimai turi vieną tikslą – „visiškai užblokuoti visą taikos procesą“ ir pateikti Rusijai „visiškai nepriimtinus reikalavimus“.
