I. Adomavičius galimai neteisėtai paėmė informaciją iš Kultūros ministerijos, opozicija kreipėsi į teisėsaugą
Teigiama, kad visa perkelta informacija galimai susijusi su ministerijos ir kultūros finansavimu. Taip pat esą reikalauta duomenų bazės su Lietuvos atstovybių adresais.
Paskelbus šią informaciją, opozicija pranešė, kad dėl galimo neteisėto informacijos paėmimo Kultūros ministerijoje kreipiasi į teisėsaugą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijų seniūnai Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento prašo išsiaiškinti, ar „nebuvo pažeisti valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, prarasta arba neteisėtai įgyta tokia informacija“. Taip pat prašoma įvertinti galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Manoma, kad tokiu būdu neteisėtai gauti duomenys gali būti manipuliuojami ir grasinama kultūros bendruomenei, protestuojančiai prieš Kultūros ministerijos atstovą delegavusią politinę partiją „Nemuno aušra“. Taip pat yra rizika, kad jautri informacija gali būti perduota nedraugiškoms šalims“, – rašoma kreipimesi.
„Šią situaciją reikia mažų mažiausiai patikrinti, o jeigu tai yra tiesa ir taip yra įvykę, tai čia jau yra didžiulis pažeidimas, kuris, manau, jau eina į baudžiamąją atsakomybę“, – žurnalistams teigė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Minėtus kaltinimus naujienų portalui „Delfi“ I. Adomavičius atmetė. Anot jo, nieko panašaus nebuvo.
„Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius taip pat nesutiko su teiginiais dėl galimo neteisėto informacijos paėmimo.
„Netikiu, kad jis galėjo vaikščioti ir kokią nors informaciją imti“, – BNS sakė Seimo narys.
„Jis (I. Adomavičius – BNS) būdamas ministru galėjo tos informacijos paprašyti, jam nereikėjo pačiam eiti, kišti USB raktus ir gauti informaciją. Būdamas ministru jis bet kokiu atveju gauna informaciją. Čia nesueina galai arba kas nors vėl fantazuoja“, – tvirtino R. Puchovičius.
Kultūros ministru paskirtas „aušrietis“ I. Adomavičius pareigas ėjo savaitę, po kultūros bendruomenės ir koalicijos partnerių kritikos jis spalio 3 dieną atsistatydino iš pareigų.
Valdančiųjų sutarimas atiduoti Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir prezidento sprendimas kompetencijos kultūros srityje neturintį I. Adomavičių paskirti kultūros ministru išprovokavo kultūros bendruomenės protestus, sekmadienį surengtas įspėjamasis streikas, kuriame dalyvavo šimtai kultūros įstaigų ir tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje.
Kultūrininkai reikalauja, kad „Nemuno aušros“ neliktų Kultūros ministerijoje, nes, jų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.
Atliks tyrimą
Generalinė prokuratūra policijai pavedė atlikti aplinkybių patikslinimą dėl buvusio kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus su neįvardytais asmenimis iš įstaigos darbuotojų kompiuterių galimai surinktų duomenų.
„Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Policijos departamentą su nurodymu atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą ir priimti procesinį sprendimą“, – antradienį pranešė prokuratūra.
Pasak jos, toks pavedimas duotas atsižvelgus į viešoje informacinėje erdvėje paskelbtą informaciją, kad praėjusią savaitę nenustatyti asmenys Kultūros ministerijoje galimai vykdė neteisėtus veiksmus, susijusius su informacijos ir kitų duomenų kopijavimu iš ministerijos darbuotojų kompiuterių, kitų skaitmeninių laikmenų.
„Apie patikslinimo rezultatus ir susijusius sprendimus visuomenė bus informuota“, – pažymėjo prokuratūra.
Kreipėsi ir į prezidentą
Trys opozicinės frakcijos antradienį kreipėsi ir į prezidentą, ragindamos jį skatinti valdančiuosius iš „Nemuno aušros“ perimti Kultūros ministeriją.
Prezidentas kreipimesi kviečiamas „pasinaudoti galiomis valdančiajai koalicijai ir aiškiai pasakyti, jog Kultūros ministerija yra per daug jautri ir svarbi, kad ją būtų galima palikti populistinei, destruktyviai ir sumaištį valstybės politiniame lauke keliančiai partijai „Nemuno aušra“, bei siekti šios ministerijos perdavimo kitai valdančiosios daugumos politinei partijai“.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, jog ministerijų mainai įmanomi, tačiau šiuo metu apie tai nėra diskutuojama, tokie procesai, jo teigimu, gali užtrukti.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad pakeisti I. Adomavičių siūloma viceministro pareigas turėjusiu eiti su partija nesusijusiu žmogumi, kuris yra žinomas kultūros bendruomenei.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijų seniūnai sako, jog nėra prabangos „eksperimentuoti su Lietuvos valstybe ir jos kultūra“.
„Kultūros politikos kuravimo atidavimas destruktyviai, prorusiškumo neslepiančiai partijai „Nemuno aušra“ (...) kelia pagrįstą grėsmę valstybės kovai su informacinėmis grėsmėmis, žodžio laisvei ir apskritai valstybės įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje“, – teigiama kreipimesi.
Paremtų mažumos Vyriausybę
Opozicinių frakcijų vadovai taip pat nurodo esantys pasirengę palaikyti mažumos Vyriausybę, jeigu valdančiąją koaliciją būtų nuspręsta sudaryti be „aušriečių“.
VERSLO TRIBŪNA
„Europos Sąjungoje šiuo metu nežinau nė vienos trąšų gamyklos, kuri galėtų dirbti visu pajėgumu. Aplinkybės tokios, tarsi ilguoju laikotarpiu ši pramonės šaka apskritai turėtų išnykti“, – sako Jonavos azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos AB „Achema“, kurią valdo koncernas „Achemos grupė“, generalinė direktorė Audronė Kuskytė. Įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – dvejus metus dirbo nuostolingai, tačiau vadovė mato bent porą svarbių aplinkybių, kurios padėtų „Achemai“ atgauti pagreitį.
Lietuvai stiprinant gynybos pajėgumus, ypatingą reikšmę įgauna technologiniai sprendimai, kurie padeda užtikrinti valstybės saugumą. Vilniuje surengta „Miltech akademija 2025“ tapo platforma aptarti svarbiausias gynybos inovacijų kryptis – nuo dronų ir autonominių sistemų iki dirbtinio intelekto taikymo, ryšių technologijų, testavimo bei hibridinių grėsmių prevencijos. Renginį organizuoja Inovacijų agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos kariuomene bei Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.
Prie „Sweco Lietuva“ vadovų komandos jungiasi Algirdas Michelkevičius. Nuo rugsėjo 29 dienos jis pradėjo vadovauti infrastruktūros padaliniui ir vesti vieną iš trijų pagrindinių įmonės verslo šakų. „Sweco Lietuva“ A. Michelkevičius – ne naujokas, nuo 2020 – 2021 m. jis vadovavo geležinkelių skyriui, todėl sugrįžta pažinodamas dalį komandos ir įmonės veiklos specifiką.
Baltijos šalių investuotojai vis aktyviau atsigręžia į obligacijas. Ši finansinė priemonė, gana ilgai buvusi vien institucinės rinkos privilegija, vis dažniau tampa prieinama ir mažmeniniams investuotojams. Penktadienį į šią rinką antrą kartą žengė ir Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas, išleidęs subordinuotų obligacijų emisiją, kurios pirmuoju etapu investuotojams siūloma įsigyti iki 5 000 obligacijų. Bendra jų vertė gali siekti 5 mln. eurų.
„Visos trys opozicinės partijos aiškiai pasako, kad esame pasirengę paremti mažumos vyriausybės darbo pradžią. Manau, kad tai atveria galimybes ir prezidentui veikti dar labiau“, – vėliau antradienį Seime žurnalistams sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Reikia tai padaryti, nes iš tikrųjų tas chaosas, kur dabar esame, gali būti be pabaigos. Siūlome jį užbaigti“, – pridūrė jis.
Demokratų vedlys Saulius Skvernelis teigė, kad šalies vadovas turėtų įsiklausyti į opozicinių partijų kreipimąsi.
„Aš manau, kad prezidentas turėtų girdėti politines jėgas, kurios bando jam padėti, kad nebūtų šantažuojama, jog yra tragedija turėti mažumos Vyriausybę arba dar daugiau – leidžiami kažkokie baubai apie pirmalaikius rinkimus. Tai mes pasiruošę, vardan valstybės, paremti socialdemokratų mažumos Vyriausybę vien dėl to, kad būtų, iš tikrųjų, valstybė apsaugota nuo antivalstybinių jėgų“, – žurnalistams parlamente teigė politikas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad G. Nausėda jau kartą įsiklausė į opozicijos raginimus.
„Prezidentas jau vieną kartą mus išgirdo, todėl vilties turiu, kad įsiklausys ir šį kartą. Kuomet su L. Kasčiūnu kreipėmės į jį dėl Energetikos (ministerijos – BNS), prezidentas įsiklausė, bet tie ministerijų mainai gerų sprendimų neatnešė. Akivaizdu, kad „Nemuno aušra“ turi būti atribota nuo Kultūros ministerijos ir čia labai svarbu yra nepasiduoti kažkokiems gąsdinimams ir bauginimams, kad dėl to kažkas sugrius“, – kalbėjo liberalų lyderė.
