ES šalys narės surengė pirmąsias derybas dėl siūlomos „dronų sienos“
Grėsmė Europos oro erdvei išaugo po pastarosiomis dienomis užfiksuotų neatpažintų dronų skrydžių, dėl kurių laikinai buvo uždaryti Danijos oro uostai.
A. Kubilius sakė, kad gynybos ministrai iš maždaug 10 ES šalių nuotoliniu būdu surengtose derybose sutiko, kad neatidėliotinas prioritetas turi būti „dronų siena su pažangiomis aptikimo, sekimo ir perėmimo galimybėmis“.
Anksčiau šį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmą kartą paragino statyti „dronų sieną“.
Šis raginimas jos metiniame pranešime nuskambėjo vos kelios valandos po to, kai Rusijos dronai įsibrovė į Lenkijos oro erdvę.
EK vadovė pabrėžė, kad tai turėtų būti „kartu kuriami, kartu dislokuojami ir kartu palaikomi Europos pajėgumai, galintys reaguoti realiuoju laiku“.
„Tai nėra abstraktus siekis“, – sakė U. von der Leyen.
Penktadienį Europos gynybos komisaras Andrius Kubilius kartu su maždaug 10 ES šalių pareigūnais nuotoliniu būdu siekė detaliau aptarti skubiai parengtus pasiūlymus.
„Pagrindinis tikslas – susidaryti vaizdą apie kritinius trūkumus ir poreikius, įskaitant finansus“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Į susitikimą daugiausia pakviestos ES šalys, esančios prie bloko rytinės sienos su Rusija ir Ukraina, tačiau po naujausių dronų incidentų į sąrašą buvo įtraukta ir Danija.
Daugiau nei trejus metus su Rusijos plataus masto invazija kovojanti Ukraina – išvysčiusi daugybę pigesnių pajėgumų Maskvos dronams aptikti ir numušti – taip pat dalyvauja derybose.
Tačiau ES pareigūnai pripažįsta, kad detalės, kaip ši iniciatyva galėtų atrodyti, kol kas yra miglotos.
Pareigūnai tvirtina, kad pirmieji žingsniai greičiausiai bus skirti bandymui dislokuoti daugiau jutiklių palei rytinę ES sieną.
Jų teigimu, integruotų dronų numušimo sistemų sukūrimas veikiausiai užtruks.
NATO atsakas į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją atskleidė Aljanso arsenalo spragas kovojant su šia grėsme.
NATO turėjo panaudoti moderniausius naikintuvus, šaudančius brangiai kainuojančiomis raketomis, kad numuštų keletą pigių rusiškų dronų.
Po incidento Aljansas skubiai atsiuntė daugiau techninės įrangos į rytinį flangą, tačiau vis dar neturi tokių pigių pajėgumų, kokius naudoja Ukraina.
„Dronų sienos“ pasiūlymas yra platesnių Europos pastangų sustiprinti gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje dalis.
A. Kubilius tvirtina, kad ši iniciatyva turėtų tapti vienu iš naujųjų pavyzdinių gynybos projektų, prie kurių dirba ES.
Kitą savaitę Kopenhagoje vyksiančiame viršūnių susitikime ES lyderiai ketina aptarti gynybos pastangas ir galimas naujas iniciatyvas.
A. Kubilius naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europa turi pasimokyti iš Ukrainos ir greitai plėsti savo dronų gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje.
„Turime veikti greitai, – per interviu sakė A. Kubilius. – Ir turime veikti, pasimokydami iš Ukrainos ir kartu su Ukraina kurdami šią dronų sieną.“
