B. Badre. Globalizacija mirė, bet planetarizacija dar negimė

1985 m. lapkritį per pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą Ženevoje JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas pasišalino iš oficialių posėdžių ir pasikalbėjo privačiai. Tik po daugelio metų sužinojome, ką jie aptarė. M. Gorbačiovas laidų vedėjui Charlie Rose'ui papasakojo, kad R. Reaganas jam uždavė stulbinamą klausimą: „Ką darytumėte, jei Jungtines Valstijas staiga užpultų kas nors iš kosmoso? Ar padėtumėte mums?“ M. Gorbačiovas atsakė: „Be jokios abejonės“, o R. Reaganas jam atsakė: „Mes taip pat.“ Nors abi supervalstybės buvo įsitraukusios į branduolinio ginklavimosi varžybas ir žvelgė viena į kitą per visą Europą, jos vis dar galėjo įsivaizduoti susivienijimą prieš bendrą egzistencinę grėsmę.

Praėjus keturiems dešimtmečiams žmonija atsidūrė dar vienose ginklavimosi varžybose. Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas praneša, kad 2024 m. pasaulinės išlaidos gynybai pasiekė rekordinę 2,7 trln. JAV dolerių sumą – tai yra 9,4% daugiau nei praėjusiais metais, atsižvelgiant į infliaciją. Po 9 metus iš eilės trukusio tokio išlaidų didėjimo šis šuolis yra beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos, ir mažai ženklų, kad jis sulėtės. Dešimtys šalių plečia savo kariuomenes, o vis daugiau vyriausybių prisiima ilgalaikius įsipareigojimus didinti savo gynybos biudžetus.

Priežasčių yra daug, ir kai kurios iš jų suprantamos. Be Rusijos karo Ukrainoje, didėja įtampa Rytų Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat pažeidžiamumas kibernetinėje erdvėje ir kosmose. Tačiau iš esmės šis eskalavimas atspindi globalizacijos, kokią žinojome, – tai yra taisyklėmis grindžiamos tvarkos, paremtos daugiašališkumu, atvira prekyba ir tarptautiniu bendradarbiavimu, žlugimą.