Vežasi todėl kad nepatinka ar todėl, kad vietinių nepakanka? Manau mūsų tie vakariečiai jauni dirba prasčiau nei į pensiją išėję

Jų darbo našumas didesnis. nes dirba už 50% algos, o padaro kaip už 75%.

Jų darbas gali būti našesnis nebent jei dirba tik rankomis ir atlyginimas už padarytą kiekį, kur kokybė nelabai svarbi, kitu atveju dėl kiekio jie nežiūrės į kokybę. 50% mažesnis atlyginimas negali būti, nes mažai jų darbus atliekantys lietuviai uždirba du minimumus, pavyzdžiui greito maisto restoranuose lietuviai uždirba nuo 2000€? Kokiuose fabrikuose jei dirba, kad ir už minimumą, ką jis galėtų sutaupyti žinant nuomos ir maisto kainas? Jų tikrai nesuviliosi su lietuvišku minimumu, o ir greitai pasiskūs už diskriminavimą jei gaus daug mažiau nei lietuvis uždirba. Bet yra dar viena problema, gyvename globaliame pasaulyje ir jų teisės yra labai saugomos ir jie jas puikiai žino. Pamenu, kai lietuviai masiškai emigravo, spauda pastoviai skelbdavo, štai padirbės užsienyje, pamatys kokias teises darbuotojas turi ir šią kultūrą atsiveš į Lietuvą. Taip lietuviai emigrantai išmoko, azijiečiai neišmoks? Jie čia atvažiuoja tik uždirbti, jiems nusispjauti ant kompanijos rezultatų jie darys viską kad kuo daugiau uždirbtų ir jei atlyginimas valandinis, jie apsigyvens darbe jei tik kas leis ir padarys minimaliai tiek, kad prie jų neprikibtų. Ir šalia dirbančio lietuvio jie tikrai nemotyvuos. O ką dar kalbėti apie investicijas į našumo didinimą, investuosi kokius šimtą tūkstančių į kokį įrengimą ir patikėsi žmogui, kuris tiesiog nesuinteresuotas padaryti daugiau. Graičiau atliks darbą - mažiau uždirbs. Atrodo Lietuva kažkokia stebuklų šalis, emigravo tik netikėliai, imigruoja tik darbštus ir protingi. Reikia šiek tiek sveiko proto paklausyti, migrantai yra trumpalaikis sprendimas, sukuriantis ateityje daug problemų. Ir jei jau imiesi jų, reiškiąs apskaičiavai, kad jie pigiau nei investicijos.

Imigrantai, nekvalifikuoti, yra būtent, kad nekvalifikuotų paslaugų kainos išliktų žemos.

Tai mes net negalime kalbėti apie kažkokį našumo augimą, jei vietoj inovacijų, renkamės imigrantus. Yra trys keliai, kelti paslaugų kainą, diegti inovacijas ir optimizuoti procesus arba vežtis "pigią" darbo jėgą, pastarasis sprendimas yra trumparegiškiausias.

gal pinigai skirti našumui didinti nusėda į atlyginimus.

Greičiau į Porsche nusėda. Atlyginimai pas mus x2 kart mažesni nei Vakaruose, bet Porsche tikrai ne mažiau nei Vakaruose ir kainos tokios pat lentynose.

Tai yra visos ekonomikos rodiklis, ne atskiro darbdavio. Ir atskiras darbdavys ne visada kažką begali padaryti, nes pats neefektyviausias pagal užsakymą gaminamų mokslinių prietaisų gamintojas, turės daug kartų didesnį našumą, nei degtukų gamykla. Ir faktas, kad atlyginimai auga greičiau nei našumas, ar net našumas mažėja, yra ne verkšlenimai, tai yra faktas. Ir tas faktas rodo, kad tampame vis mažiau konkurencingi ir augimas ilgai nebenusimato, o gresia kaip tik, eksporto susitraukimas, kaip ir eksportuojančių sektorių. Atlyginimai mažesni nei vakaruose? Ar eliminavote NT, automobilio ir kitus mokesčius, kurie taikomi tose šalyse?

Paaiškinkite, kaip Jūs našumą skaičiuojate ir kaip jis mažėja? Nes mano komentaras yra būtent apie tai, kad: 1. našumas tėra buzzword'as; 2. jis labiausiai priklauso nuo darbdavio, todėl darbdavio skundimasis mažėjančiu našumu yra tas pats, kaip mano skundimasis augančiu pilvu (nes valgau bulkutes ir geriu coca cola).

"būk nerealiai našus, bet jei griovį kasi kastuvu..." Griovį kasantis kastuvu gali būti nerealiai darbštus, bet ne nerealiai našus. Kadangi jo našumas bus matuojamas iškasamų per valandą žemės kubų skaičiumi (aišku, norint žemės kasimą palyginti su kitomis veiklomis arba makro lygyje būtų vertinama ne kubais ar kitais natūriniais matais, o pinigais). Nemaišytinos sąvokos "darbštumas", "darbo intensyvumas" ir "darbo našumas". Darbštus žmogus gali dirbti labai intensyviai, bet nenašiai - jeigu jo darbo rezultatas rinkoje turės mažą piniginę vertę.

Našumas yra ekonominis terminas. Buzzword'as patampa kai kiekvienas mulkis pradeda naudoti bet kaip, nesuprasdamas kas tai yra, kaip pvz. terminą iš reguliuojamos veiklos "viršpelnis". Šalies našumas nuo konkretaus darbdavio priklauso tik tuo atveju, jei ta įmonė tokio masto kaip Achema, Orlen ar Teltonika. Taip matuojamas ŠALIES našumas, kuris priklauso kažkiek nuo verslininkų/vadovų, bet didele dalimi priklauso nuo valstybės politikos. Ir būtent našumo ir VDU pokyčių santykis rodo INDIKUOJA kiek sveikas atlyginimų augimas, ir kokia dalimi jis baigsis infliacija. Dar jei prie šios poros pridedi ir pelną, tai matai alga auga pelno sąskaita, ar dėl infliacijos. Ir taip, konkrečios įmonės našumas yra lemiamas verslininko, pirmiausia, kokį pasirenka sektorių, nes gaminant lustus ar gaminant degtukus, našumas skirsis kardinaliai. Net ir naftos perdirbimą paėmus vs baldų gamybą, kadangi Naftos perdirbime santykinai mažai žmonių reikia, tai našumas bus daug didesnis. Bet aukštą pridėtinę vertę kuriančių gamyklų ar paslaugų verslininkas negalės suteikti, jei nėra darbo jėgos, kuri galėtų tuos produktus gaminti/paslaugas suteikti. Siuvyklos savininkas negali pradėti su tais pačiais darbuotojais vietoje rūbų siuvimo, pradėti užsiimti parašiutų gamyba, net jei labai norėtų ir turėtų pinigų, jei neturi komandos, kuria tikėtų, kad gali ir realiai sugebėtų ne tik sukurti produktą ir jo kokybės užtikrinimą, bet ir sugebėti įlįsti į tą sektorių. Ir ne, darbdavys nesiskundžia mažėjančiu našumu, čia tu už jį skundiesi. Darbdavys gali tik matyti, kad DU auga greičiau, nei sugeba didinti našumą ir vis tiek likti konkurencingu rinkoje. Kai nebesugebės - visus darbuotojus atleis ne tik jis, bet ir jo konkurentai, nes bankrutuos. Kur dėsime tada darbuotojus, jau yra valstybės reikalas. Pvz. siuvyklos Lietuvoje jau dabar masiškai bankrutuoja. Turbūt pusės nebėra per pastaruosius 2-3 metus, blogiau nei COVID metu dabar, net blogiau nei 2008, kai iki 50% laiko buvo prastovos.

Seniuk, dar vieną paklodę parašėte, bet taip ir neparašėte nei kas tas našumas, nei kaip jis gali kristi įprastomis sąlygomis... Tai dėl ko Jūs man nepritariate, nes iš Jūsų paklodžių nesimato :)

tame ir esmė, jeigu pvz. nedidinam MMA, žmonės lieka dirbti siuvyklose, nes tingi ar bijo kažką keisti. O žinau bent kelis atvejus, kai iš siuvyklos perėjo į Teltonikas su 2x alga.

Žinai bent kelis atvejus? O aš žinau bent keliolika atvejų, kai nuėjo dirbti už trečdaliu mažesnę algą į kasą, nes dauguma siuvėjų šiaip yra likę ne tiek ir daug iki pensinio amžiaus. Ir taip, aš sutinku, kad iš lėto progresas yra gerai, kai sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos ir žmonės persikvalifikuoja ir žemiausios pridėtinės vertės verslai užsidaro. Bet dabar vyksta ne taip "progresas", dabar žemiausios pridėtinės vertės sektoriai iš esmės priverčiami užsidaryti čia ir dabar, negalvojant, nei ką darys su žemiausios kvalifikacijos darbuotojais - eis į konkurenciją su trečiųjų šalių imigrantais matyt ir turės pasitenkinti MMA vietoje VDU.

O kaip pvz., darbo našumas ar privačių kompanijų mokami atlyginimai yra susiję su ”automobilio ir kitais mokesčiais, kurie taikomi tose šalyse”? Beje, statistikoje dažniausiai lyginami bruto atlyginimai, palyginus neto atlyginimus atsiliekame dar labiau.

tai kad laisvų darbo vietų pilna, nebent gyveni kokiam Visagine ir nenori persikelti. O siuvyklose ir dirba už MMA, tada jau geriau kasoje, kur tiesiog viskas kils savaime be užsidarymo grėsmės. O tie kur siuvyklose dirbo už VDU (elektrotechnika, mašinų priežiūra), tai tikrai Teltonikose gauna 2x VDU.

Lygtyje atlyginimas/padaromas darbas = našumas Porsche nefigūruoja. Taip, jie gali figūruoti kitose įmonės sąnaudose, bet tuomet būtų svarbus momentas, jei kalbėtume apie įmonių pelningumą. Darbo našumas su tuo nesusijęs.

Siuvyklose už MMA nebent oficialiai nedirba. Neoficialiai, siuvėjos, ten senai už VDU dirbo. Siuvyklose elektrotecnikų/mašinų prižiūrėtojų yra gerokai mažiau nei 1 prie 100 siuvėjų, labiau 1 prie 1000 siuvėjų. Laisvų darbo vietų yra, bet ne siuvyklose. Siuvėjoms lieka nekvalifikuotas darbas, nes rūbus pradėti taisyti, tai A. reikia pinigų pradėti B. nėra tų klientų tiek daug, ir nesusirinksi rato greitai, ir ypač ne dabar, kai skelbimuose namuose taisančių dabar pilna.

Tai kodėl siuvyklos, Jūsų manymu, užsidarė? Nes lyg ir sakote, kad siuvėjos gerai uždirbo, bet blogai, kad siuvykla užsidarė, nes siuvėjos gerai uždirbo. Žodžiu, niekaip neinasi suprasti, su kuo Jūs ginčijatės ir ką norite pasakyti.

Na jei investuoji ne į įrenginius, kurie kelia našumą, bet už tuos pinigus perki porsche, tai porsche figuruoja toje lygtyje.

Tai rodo, kad pramonė ir eksportas greičiausiai mažės. Reikia detalesnius sektorinius duomenis žūrėti.

Mažės tik pramonės santykinis svoris šalies ekonomikoje ar ji fiziškai susitrauks? Jei pirmas atvejis, tai šitai yra natūralus ekonomikos modernėjimo bruožas. Jei antras - tai šito vertinimas priklausys nuo to, ar paslaugų sektoriaus plėtotės nauda atsveria pramonės susitraukimo netektis.

Tai fiziškai atskiri sektoriau jau dabar traukiasi. Pramonines siuvimo mašinas, gali pirkti po 100€ dideliais kiekiais. Brangesnius įrenginius, kurie kainavo per 50k€ nauji ir kurie tarnauja nuo 30 metų, gali už porą tūkstančių nupirkti. Ar tie darbuotojai pereis teikti paslaugas, kurių vertė bus didesnė? Vargu. Ar jų vaikai kažką geresnio darys? Galbūt. Bet jei pereitų kurti aukštesnę pridėtinę vertę, kad ir paslaugų sektoriuje, tai jau dabar kiltų našumas.

Tas "pelnas", kol jo dividendais neišsimoka naudos gavėjai, apskritai yra keista sąvoka ir tėra tarpinis popierinis skaičius, tik leidžiantis suprasti, kaip įmonei sekasi. Būna atvejų, kad ateina laikas mokėti pelno mokestį, o sąskaitoje pinigų nėra. Pelno mokestį reikia perkelti į dividendų apmokestinimą. Tada viskas bus OK.

Kokį dividendų apmokestinimą? Tai dividendai kaip ir kitos pajamos iš kapitalo apmokestinamos GPM

Čia taip rimtai sunku suprasti? "Pelnas" realiai yra tikrai pelnas, kai įmonė moka dividendus.. Skiria įmonė 1 milijoną, susimoka pelno mokestį ir tada jau GPM (jei fizinis asmuo). O tas popierinis pelnas realiai nieko nesako, nes, kaip minėta, "pelnas popieriuje yra", bet sąskaitos tuščios (nes, pavyzdžiui, investuota į įrangą, kuri turi ilgą amortizacijos periodą).

tai net nereikia įrangos, pakanka žaliavų užsipirkti, kurios kaba sandėlyje kol nepadaryta gamyba ir neparduota prekė. Visiškai pievinis mokestis, trukdantis plėstis, baudžiantis už rezultatą, net jei juo niekas nepasinaudoja (neišsimoka dividendų).

O ar kavos gėrimas privačiose kontorose yra kažkaip produktyvesnis? :)

Geras klausimas. Kai robotai programuos, gamins ir remontuos robotus, ką su homo sapiens pertekliumi daryti reiks? Pasaulinis karas neišvengiamas?

XVIII pramonės revoliucijos oponentų kalbos. Dar iki tokios ateities labai toli. Tuo tarpu, ChatGPT testuoju naudojamas kaip maisto dienoraštį. Sutari formatą - tai jį vis kaitalioja ir tenka vėl prompt'ą kartoti lentelės formato. Tada dienos eigoje jis vis sugalvoja ir prideda savo nuožiūrą maisto, kurio tą dieną nevalgei, bet valgei anksčiau. Tada dar būna sukuria maisto produktus, kurių kaloringumas net teoriškai neįmanomas. Jooo, tikrai pakeis žmogų :D Padidins produktyvumą atskirų sektorių - taip, bet iki realaus DI dar toli, dabar tai machine learning'as, kuris bruteforce būdu atspėja ko nori, nes prieš tai 99 neatspėjo ir jie pasakė, kad nusišneka. P.S. jaunėlis JAV irgi panašu su DI prikūrė įrodymus ir pricitavo straipsnius, kurių niekada nebuvo, nes nu DI stengėsi padaryti duotą darbą, nesvarbu, kad melas.

Kai daugiau moka, tikrai produktyvesnis - daugiau kavos puodukų išeina

Kaip efektyviai pagaminti, tai ir gaminti vietoje tos pačios sofos, kurią pradėjai gaminti prieš 20 metų, sukurti kažką naujo, kaip įvardinote, sukurti savo prekės ženklą, ir pasiimti didesnę vertės grandinės dalį.

Truputį didesnis nei MMA ir nekilo 3 metus, nors MMA bent kartą per metus kyla jau daugiau nei dešimtmetį. Valdiškame sektoriuje atlyginimai patrauklūs tik tiems, kurie privačiame nieko nesugeba. Seime atlyginimas buvo 1800€/mėn., kas buvo nedaug daugiau nei junior lygio žmogaus alga dirbančio analitinį darbą ir net mažiau, nei 3-5 metų patirtį turinčio analitiko. Bet jo, įtikinėkit save, kad į seimą ateis dirbti už 50-90% mažesnį atlyginimą, nei gauna privačiame sektoriuje, ir nepagrįstai kentės pilamas srutas. Ir kuo daugiau keisi esančias nesąmones, tuo labiau pils. O jei tik vos daugiau nei MMA uždirbate, metas kažką keisti, nes VDU galima gauti ir už valytojo darbą.

Na, dėl seimo tai klystate. Ten į vieną vietą didžiulis kandidatų skaičius net prie 1800 Eur algos:)

Prie 1800 algos kas "plūsta" į seimą: 1. Tie, kas privačiame sektoriuje nė iš tolo tiek užsidirbti negali 2. Tie, kas turi kitą, "neoficialų" darbdavį ir Seimo nario alga nedomina 3. Planuojantį prasukti "varkes", na kaip Paluckas, lygtais bent šeimininko aiškaus neturi 4. Idėjiniai, kurie neapsikentę pirmų trijų, aukodami save ir savo šeimą (arba turėdami sukaupę pakankamai kapitalo, kad galėtų gyventi iš pasyvių pajamų), eina dirbti tėvynės naudai. 5. Geri specialistai, kurie šeimos neturi, gyvena kukliai ir gyventi geriau jokio noro neturi, o nuo pilamo mėšlo ir niekuo nepagrįstų kaltinimų patiria malonumą. Tai kaip manai, kokių daugiausia yra prie algos, kuri mažesnė nei vidutinio kvalifikuoto specialisto?

Na, dėl Seimo nario algos klystate... Praeitoje kadencijoje eilinio seimūno alga buvo 3608€, po mokesčių - 2182€. O šioje kadencijoje eilinio seimūno alga yra 6248 €, po mokesčių - 3780 €.

Tai, ką parašėte, esmės nekeičia. Žmonės balsuoja arba už partijas, arba už atpažįstamus veidus/pavardes. Beje, per rinkimus tarp partijų irgi madinga į sąrašus pasikviesti kokį žinomą sportininką ar pan. Ir seimo narių darbas susiveda į rankos pakėlimą, kai partija nurodo balsuoti. Gal ir yra išimčių, bet tai vienetai. Idėjiniai ilgai neatlaiko.

2182 vs 1800 didelis skirtumas? 3780 - eilinio seimo nario alga, dabar geresnio projektų vadovo alga lgsg, tai būtent idėjiniai neatlaiko, kai ne tik turi susitaikyti su pusės pajamų praradimu, ir dar ant galvos pilamu mėšlu (melagingu), ir tada dar išmokti kaip įveikti visą aparatą. Jei seimo narys tik rankytę kilnoja, tai visai niekam tikęs tada. Ir būtent, idėjinių yra palyginus vienetai. Dabar gal po truputį didės.

O dalis sektorių tiesiog užsidarys, ir su baziniais įgūdžiais žmonės pataps su rinkoje nepatraukliais įgūdžiais, aka bedarbiais. Nekomentuoju gerai ar blogai, konstatuoju faktą, kad jei neturime strategijos kaip konvertuoti žmones iš vieno sektoriaus į kitą, bus problemų.

Siūlai Šatrijos siuvėjas konvertuot į Teltoniką ? Neįsivaizduoju.

Ne, čia tokie kaip tu siūlo tai ir aiškina, kad lai bankrutuoja ištisi sektoriai, jei nesugeba algų kelti po 20-30% per metus.

Bangladeše irgi yra verkiančių dėl atlyginimų didėjimo, nu nes gi siuvyklos užsidarys, kurios ten daugiaausia BVP ir dabo vietų sukuria!!!! Bet ar Lietuvos tikslas žemą pridėtinę vertę kuriantys verslai?

Man tai vienodai šviečia, jau prisitaikau vartodamas mažiau paslaugų. Mano darbo dar ilgai nepalies tokie pokyčiai. Turimo NT būsto paskolos gerai nuvertėja, taip sakant, asmeniškai win-win, bet tavo klausimą reikia tikslinti, Ar Lietuvos tikslas sudeginti žemą ir žemiau vidutinės pridėtinės vertės kuriantį verslą, dar neturint aukštą pridėtinę vertę turinčių verslų, kurie galėtų įdarbinti dabar žemos ir vidutinės vertės versluose dirbančius? Teltonika - labai gera pradžia aukštai pridėtinei vertei, bet įdarbins per artimiausią dešimtmetį max 10k žmonių. Anot kai kurių, į teltoniką galės eiti va siuvėjos dirbti su 2x alga. O realybėje, tai teks atsivežti iš ES ar trečiųjų šalių kvalifikuotus specialistus, nes pas mus tiek visoje šalyje nėra kvalifikuotų žmonių ir tik su laiku galbūt atsiras.

Taip! Ir dar dadės! Kad našumas kiltų.