Konservatorių planas B: kaip sukurti 80.000 darbo vietų emigrantams

Publikuota: 2016-04-20
Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas: „10-yje regionų centrų sutelkti žmonės, sutelktas valstybės finansavimas, reformuota švietimo sistema mums leis pritraukti daugiau investuotojų ir kurti darbo vietas.“
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas: „10-yje regionų centrų sutelkti žmonės, sutelktas valstybės finansavimas, reformuota švietimo sistema mums leis pritraukti daugiau investuotojų ir kurti darbo vietas.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Jei Seime nebūtų priimtas socialinis modelis, konservatoriai po rinkimų per eksporto skatinimą ir investicijų pritraukimą žada Lietuvoje sukurti 80.000 naujų darbo vietų – beveik tiek pat, kiek, mokslininkų paskaičiavimais, Lietuvoje atsirastų įteisinus lankstesnius darbo santykius.

Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas, akcentavo, kad, jo partijos ekspertų paskaičiavimais, paskatinus eksportą ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą 2016–2021 m. Lietuvoje būtų galima papildomai sukurti 80.000 darbo vietų – iš jų 30.000 regionuose.

„Sekdama sėkmingais Izraelio ir Airijos valstybių suklestėjimo pavyzdžiais, TS–LKD parengė ambicingą sprendimų programą. Ekonominis ir socialinis Lietuvos atsilikimas gali būti įveiktas taip pat sėkmingai, kaip ir ankstesni valstybės strateginiai uždaviniai – integracija į ES, NATO bei energetinės nepriklausomybės siekis“, – pristatydamas ekonominį planą investuotojams kalbėjo p. Landsbergis.

VŽ primena, kad būtinybę ir galimybę steigti naujas darbo vietas pirmieji pristatė Socialinio modelio kūrėjai. Jie konstatavo, kad dabartinis Darbo kodeksas neskatina naujų darbo vietų kūrimo, išlieka aukštas nedarbo lygis, o vidutinė ir minimali alga vienos žemiausių ES. Modelio autoriai prognozavo, kad per artimiausius penkerius metus naujasis kodeksas leistų pritraukti daugiau investuotojų, didinti atlyginimus. Preliminariais skaičiavimais, buvo skelbiamos prognozės, esą modernūs darbo santykiai leistų sukurti apie 85.000 kokybiškų darbo vietų, taip pat leistų maždaug 7% kasmet didinti minimalią algą.

Kaip žinia, Darbo kodeksas šiuo metu svarstomas Seime. Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad jis bus priimtas iki birželio.

Ką žada daryti dešinieji

Pono Landsbergio nuomone, darbo vietų kūrimas vyktų sparčiau, jei būtų didinama darbuotojų pasiūla Lietuvos regionų centruose ir jei būtų stiprinamas tų darbuotojų profesinis pasirengimas.

„Tai reiškia, kad žmogus, kuris gyvena Tytuvėnuose, turi važiuoti dirbti į Šiaulius, tam tikslui svarstome programą, kuri leistų kompensuoti tokios kelionės išlaidas. O šiandien jo pasirinkimas yra vienintelis – arba rasti darbo Tytuvėnuose arba pirkti lėktuvo bilietą į darbo ieškoti užsienyje. Mes norime pasakyti, kad jo realiausia galimybė gauti darbo vietą yra Šiauliuose“, – idėjos esmę interviu „Verslo žinioms“ plačiau aiškino p. Landsbergis.

Pasak jo, Lietuvoje yra 10 regioninių centrų, į kuriuos pritraukus apylinkių gyventojus maždaug 50 km spinduliu, galima tikėtis, kad potencialus investuotojas turės iš ko rinktis jam reikalingų darbuotojų.

Planus, kaip stabdyti emigraciją kuriant darbo vietas regionuose, dešiniųjų lyderis pristatė užsienio investuotojams ir ambasadoriams šią savaitę vykusiuose politinių partijų debatuose, kuriuos inicijavo užsienio kapitalo įmones vienijantys Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Šiaurės šalių prekybos rūmai.

Investuotojai ir ambasadoriai išgirdo su kokiomis verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo strategijomis į rudeninius Seimo rinkimus ateina pagrindinės politinės partijos.

Seimo liberalai ir investicijų pritraukimo ekspertai mano, kad taip konservatoriai žaidžia dvigubą žaidimą, nes, pasak jų, tai, kiek Darbo kodeksas bus liberalus, labiausiai priklausys nuo Seimo konservatorių frakcijos.

Iš kur ištraukė 80.000

Konservatoriai prognozuoja naujų darbo vietų sukūrimo perspektyvą įvertinę, kiek darbo vietų buvo sukurta laisvosiose ekonominėse zonose ir verslo paslaugų centruose Vilniuje tuometinio TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus 2008–2012 m. vadovaujamos vyriausybės metu.

„Tikėtina, kad 10-yje miestų sutelkti žmonės, sutelktas valstybės finansavimas ir kiti valstybės rezursai, reformuota švietimo sistema mums leis pritraukti daugiau investuotojų ir kurti darbo vietas“, – aiškino p. Landsbergis.

Paprašytas konkrečiai įvardyti kokiomis kryptimis ir priemonėmis konservatoriai po rinkimų skatintų Lietuvos įmonių eksportą, p. Landsbergis akcentavo, kad turėtų būti steigiamos „Investuok Lietuvoje“ atstovybės Vokietijoje, Šiaurės šalyse, iš kurių į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus yra realiausia. Užsienio korporacijos paprastai čia ateina jau su savo eksporto rinkomis, į kurias ir būtų nukreipiama Lietuvoje pagaminta produkcija, eksportuojamos paslaugos.

Šiemet atlikta Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) įmonių apklausa parodė, kad devyni iš dešimties Vokietijos investuotojų vėl rinktųsi Lietuvą, tačiau tam tikrose srityse, tokiose kaip darbo teisė, profesinis mokymas, viešųjų pirkimų skaidrumas bei kova su korupcija, įmonės pasigenda skubių vyriausybės sprendimų.

Plane - jau 147.000 darbo vietų

Tiesa, po diskusijų su investuotojais konservatoriai savo planus patobulino kompiuterine „Excel“ skaičiuokle. Trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insitute pristatytoje konservatorių ekonominėje programoje „Naują Planą Lietuvai“ skelbiama, kad įgyvendinus šį planą, kaip rodo ekonometriniai skaičiavimai, per ketverius metus bus sukurta 147.000 naujų darbo vietų, o 80.000 darbingo amžiaus žmonių sugrąžinta iš emigracijos. 

Programos tezėse nurodoma, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje iki 2021 m. pasieks 1.250 Eur, pensija - 400 Eur, Lietuvoje bus papildomai investuota 6,9 mlrd. Eur investicijų, eksportas išaugs 90%. 

Programos pristatyme nurodoma, kad tie 6,9 mlrd. Eur bus sutelkti į specialų fondą, kurio lėšos bus investuojamos į kapitalą ir kreditus verslui, prioritetą teikiant mokslo ir inovacijų plėtrai, darbo našumo auginimui, eksportuojančio verslo skatinimui ir infrastruktūros gerinimui.

Taip pat keliamas tikslas pertvarkyta profesinio mokymo sistema pagal Vokietijos dualinį modelį ir pasiekti, kad ne mažiau nei 70% profesinio mokymo įstaigų absolventų, baigusių mokslą 2020­-2021 m., įsidarbins pagal specialybę.

Ką dėl investicijų pataria patys airiai

Lietuvos ekonominės politikos apžvalgininkai atkeipia dėmesį, kad konservatoriai jau ne pirmą kartą remiasi Airijos sėkmės istorija pritraukiant investuotojus, tačiau jie atkreipia dėmesį, kad ši šalis to nepasiekė iš karto, o iš kadaise agrarinės valstybės į inovatyvią ekonomiką kapanojosi po truputį.

Davidas Noonanas, Airijos ambasadorius Lietuvoje, komentuoja, kad jį gerai nuteikia tai, kad visos pagrindinės partijos, ne tik konservatoriai supranta poreikį pagerinti švietimo sistemą. Be kokybiškai išsilavinusių darbuotojų Airija nebūtų pasiekusi proveržio pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas (TUI).

Jis atkreipia dėmesį, kad verslo poreikius atitinkantis darbuotojų išsilavinimas dažnai nulemia, kad korporacijos renkasi investuoti jo šalyje.

„Mes labai daug investavome į švietimą ir tai trūko dešimtmečius“, – sakė p. Noonanas. Pasak jo, dabar visi Airijos universitetai patenka tarp 5% pasaulio geriausiųjų. Lietuvos ekonomikai orientuojantis į inovacijomis grįstą augimą, užtikrinti švietimo sistemos kokybę pats labai svarbu“, - įsitikinęs ambasadorius.

Remdamasis Airijos patirtimi jis mano, kad daugiau TUI Lietuvai pritraukti padėtų užmegzti ilgalaikiai ir tamprūs ryšiai su kompanijomis. O tai jo šaliai pavyko pasiekti per investicijų pritraukimo agentūrą „IDA Ireland“, „Investuok Lietuvoje“ atitikmenį Airijoje.

„Lietuvai pastaruoju metu neblogai sekasi pritraukti užsienio investuotojų, tad iš tiesų įdomų, ką ir kaip politinės partijos siekia padaryti daugiau dėl investuotojų, kad sukurtų glaudesnius ryšius su jais ir labiau paskatintų Lietuvoje veikiančias bendroves įsitvirtinti eksporto rinkose“, – teigė Airijos ambasadorius.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau