Infliacija pašoko iki 4,8%, įžvelgia vartojimo lėtėjimą

Publikuota: 2017-10-09

Metinė infliacija Lietuvoje šių metų rugsėjį pasiekė 4,8% ir buvo 0,4 proc. punkto didesnė nei rugpjūtį. Ekspertų vertinimu, didžiausią įtaką tam daro augantys atlyginimai. Be to, fiksuojami pirmieji ženklai, kad dėl sparčiai augančių kainų gyventojai pradeda mažiau vartoti.

Per metus prekės pabrango 4,4%, o paslaugos – 6%, rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija rugsėjį buvo 1%, o vidutinė metinė infliacija pasiekė 3%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="003056fd-0afb-4a61-a258-a562b360dadc" prefix="rN7" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2017 m. rugsėjį"]

Pasak statistikų, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, aliejaus ir riebalų, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, elektros energijos kainų sumažėjimas.

Infliacijos spiralė

Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau išlieka Europos Sąjungos (ES) viršūnėje, pastebi Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė. Pasak jos, šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

„Priešingai nei kitose brandesnėse ES šalyse, Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse kainų spurtą lemia ne tik didėjančios vartojimo paklausos veiksnys. Labiausiai infliaciją kursto sparčiai kylantys atlyginimai. Antrą ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šoktelėjo beveik 9%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kai vidutiniškai euro zonoje atlyginimų augimas tesiekė 2%“, – komentare rašo analitikė.

Baltijos šalyse toks kainų-atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių, teigia p. Genytė-Pikčienė.

„Infliacijos-atlyginimų augimo spiralė yra ypač žalinga ekonominė liga tiek makro, tiek mikro lygmeniu. Dugne įšalus palūkanoms, infliacija degina gyventojų santaupas, o kylantys atlyginimai – įmonių konkurencingumą. Darbuotojo produktyvumas nedidėja, o jo kaina auga kaip ant mielių. Dėl šio reiškinio prarandame konkurencinius pranašumus ir tarptautinėje arenoje, nes brangsta mūsų eksportuojamos prekės ir paslaugos. Tai ilgainiui gali pradėti kaišioti pagalius į ratus ir Lietuvos eksporto lokomotyvui“, – sako ji.

Analitikės teigimu, į viršų atlyginimus gena ir dėl emigracijos susidaręs darbuotojų trūkumas ir artimiausiu metu ši tendencija nesikeis.

nuotrauka::1left

„Lietuvoje įsisukusi atlyginimų-infliacijos pasiutpolkė jau turi makroekonominių pasekmių. Dėl spartaus kainų augimo pradėjo keistis namų ūkių lūkesčiai ir elgsena. Akivaizdu, kad brangstant prekėms ir paslaugoms gyventojų vartojimo apetitas bjūra. Tą iliustruoja operatyvūs mažmeninės prekybos duomenys. Vasaros mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis teaugo vidutiniškai 3%, kai pirmąjį pusmetį stebėjome dukart spartesnę plėtrą. Tai lėmė prekybos ne maisto prekėmis išsikvėpimas. Gyventojai, kylant kainoms, buvo priversti nedidinti tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo apimčių, ar net vartojimą apribojo“, – pastebi p. Genytė-Pikčienė.

Kita vertus, ji pastebi, kad Lietuvoje fiksuojama kitų BVP augimo variklių plėtra, pavyzdžiui, išorės paklausa kėlė eksporto rodiklius, įsisiūbavo ES fondų finansavimas.

„Taigi, apibendrinant, infliacijos proveržis mūsų šių metų BVP prognozei reikšmingos įtakos daryti neturėtų“, – sako banko atstovė.

Rudenį pasieksime kainų piką

nuotrauka::2right

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, sako, kad nepaisant to, jog kainų augimas atrodo „labai baisiai“, piką jos turėtų pasiekti rudens mėnesiais, o vėliau imti mažėti.

„Kitąmet laukiame 3% infliacijos“, - komentuoja p. Grajauskas.

„Žiūrint į priekį, energetinių žaliavų kainų augimo neprognozuojame. Maisto kainos turėtų stabilizuotis, nes turime didesnę grūdų derliaus pasiūlą. O išaugus kainoms pieno sektoriuje, stebime, kad dalis ūkininkų grįžta į rinką. Tai didina pieno pasiūlą, tad kainos turėtų atšokti“, - tęsia „Danske Bank“ ekonomistas.

Ponas Grajauskas taip pat nemato prielaidų mažėti paslaugų kainoms, nes vidaus rinką toliau kaitina augantys atlyginimai.

„Algų augimas tik įsibėgėja. Matome atsigaunančią euro zoną. Visa tai veda prie to, kad paklausa lietuviškai produkcijai didės, o tai kels darbo jėgos paklausą“, – sako jis.

Ekonomistas pripažįsta, kad kainų augimas slopina vartojimą, bet nėra taip, kad jis stotų.

„Jei žiūrim į nominalų vartojimą, tai vartojimas šiemet, kaip ir pernai, auga po 8%. Žinoma, įvertinus infliaciją, vartojimas mažesnis, bet jis vis tiek tebeauga apie 4%. Taip kad skaičiai nerodo jokio reikšmingo vartojimo atvėsimo“, - sako jis, nesutikdamas su p. Genytės-Pikčienės įžvalgomis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="b33128e5-d811-4818-b3c5-08ba68b4d3c5" prefix="ezS" format="interactive" title="Prekių ir paslaugų kainų pokytis Lietuvoje 2017 m. rugsėjį"]

Kainas kėlė brangę batai

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pažymi, kad dėl spartesnės, nei laukta, infliacijos rugsėjį daugiausia kaltos aprangos ir avalynės kainos, kurios, palyginti su rugpjūčiu, augo net 9,2%.

„Suprantame, kad dėl sezoniškumo rugsėjį drabužiai ir avalynė visada brangsta, bet kad šitaip daug, tikrai nesitikėjome“, - sakė p. Povilauskas.

Taip pat nustebino ir 0,9% per mėnesį alkoholio pabrangimas, nes šis jau brango kovą, balandį – po akcizo padidinimo. Todėl tokį kainų paaugimą rugsėjui buvo sudėtinga suprognozuoti, sako pašnekovas.

„Aišku, rugsėjį dėl žaliavinės naftos brangimo augo degalų kaina, tad tai irgi turėjo įtakos mėnesinei infliacijai“, – sako analitikas.

Ponas Povilauskas akcentuoja, kad aukšta infliacija užprogramuoja inertišką kainų (ypač paslaugų) augimą. Gamintojai, prekybininkai, paslaugų teikėjai linkę užbėgti už akių infliacijai didindami kainas, taip ją dar labiau skatindami.

Anot pašnekovo, mažmeninė prekyba, neįtraukus prekybos degalais, vertinant nominaliomis kainomis, 2017 m. sausį-rugpjūtį augo beveik 7%, arba sparčiausiai per penkerius metus. Bet kai eliminuojame kainų didėjimo įtaką, matome, kad augimas yra vos 3,4%.

„Tad kainų augimas daro neigiamą įtaką realiam vartojimui ir perkamajai galiai, todėl žmonės bus dar labiau priversti ieškoti kitų apsiprekinimo alternatyvų internete, vyks į Lenkiją ir pan.“, – prognozuoja analitikas.

Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos spartėja, todėl atsiranda taip vadinamoji algų ir kainų augimo spiralė. Ponas Povilauskas mini, kad šalies ekonomika yra sveikesnė, kai rinkos dalyvių lūkesčiai dėl kainų ir algų būna racionalūs, ne „kosminiai“, o darbo rinkoje yra pusiausvyra tarp darbuotojų ir darbdavių derybinės jėgos.

nuotrauka::3left

„Akivaizdu, kad lūkesčiai priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau ir valdžios rankose yra priemonių, galinčių formuoti žmonių lūkesčius darbo rinkoje“, - vardija SEB ekonomistas.

Tokie veiksmai kaip spartesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės sektoriuje, aktyvesnis bedarbių grąžinimas į darbo rinką, mūsų tautiečių susigrąžinimas iš užsienio ar didesnė žmonių iš trečiųjų šalių pasiūla pagerintų darbo rinkos pusiausvyrą ir subalansuotų lūkesčius.

Beje, infliacijos lūkesčiai yra palankūs daugeliui įmonių trumpuoju laikotarpiu – kuo žmonės labiau baiminasi kainų augimo, tuo jie daugiau vartoja dabar, pastebi p. Povilauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didžiausios bendrovės

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Rivona, UAB384.0432.0461.025
Norfos mažmena, UAB409.9219.1513.332
MAXIMA LT, UAB1.503.41563.65516.571
Linas Agro, AB390.4124.942131
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Girteka logistics, UAB432.8077.859440
Agrorodeo, UAB376.9295.63533
Energijos skirstymo operatorius, AB650.063107.4252.711
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Veikla
55 UAB „Gevalda“ 556,5% Kelių ir automagistralių tiesimas
75 UAB „Drusta“ 480,3% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
94 UAB „Stikloporas“ 409,8% Kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų gamyba
132 UAB „He-Ma“ 343,8% Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba
146 UAB „Viskas dujoms“ 323,9% Kitų mašinų ir įrangos didmeninė prekyba

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau