Infliacija pašoko iki 4,8%, įžvelgia vartojimo lėtėjimą

Publikuota: 2017-10-09
Atnaujinta 2017-10-09 18:06

Metinė infliacija Lietuvoje šių metų rugsėjį pasiekė 4,8% ir buvo 0,4 proc. punkto didesnė nei rugpjūtį. Ekspertų vertinimu, didžiausią įtaką tam daro augantys atlyginimai. Be to, fiksuojami pirmieji ženklai, kad dėl sparčiai augančių kainų gyventojai pradeda mažiau vartoti.

Per metus prekės pabrango 4,4%, o paslaugos – 6%, rodo Statistikos departamento paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija rugsėjį buvo 1%, o vidutinė metinė infliacija pasiekė 3%.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="003056fd-0afb-4a61-a258-a562b360dadc" prefix="rN7" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2017 m. rugsėjį"]

Pasak statistikų, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo alaus, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, aliejaus ir riebalų, spirituotų gėrimų kainų padidėjimas bei farmacijos gaminių, elektros energijos kainų sumažėjimas.

Infliacijos spiralė

Pagal metinės infliacijos tempus Lietuva ir toliau išlieka Europos Sąjungos (ES) viršūnėje, pastebi Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė. Pasak jos, šio rodiklio atžvilgiu nežymiai lenkiame kaimynines šalis, o ES vidurkį viršijame net 2,7 karto.

„Priešingai nei kitose brandesnėse ES šalyse, Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse kainų spurtą lemia ne tik didėjančios vartojimo paklausos veiksnys. Labiausiai infliaciją kursto sparčiai kylantys atlyginimai. Antrą ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje šoktelėjo beveik 9%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kai vidutiniškai euro zonoje atlyginimų augimas tesiekė 2%“, – komentare rašo analitikė.

Baltijos šalyse toks kainų-atlyginimų augimas įgauna vadinamosios infliacijos spiralės požymių, teigia p. Genytė-Pikčienė.

„Infliacijos-atlyginimų augimo spiralė yra ypač žalinga ekonominė liga tiek makro, tiek mikro lygmeniu. Dugne įšalus palūkanoms, infliacija degina gyventojų santaupas, o kylantys atlyginimai – įmonių konkurencingumą. Darbuotojo produktyvumas nedidėja, o jo kaina auga kaip ant mielių. Dėl šio reiškinio prarandame konkurencinius pranašumus ir tarptautinėje arenoje, nes brangsta mūsų eksportuojamos prekės ir paslaugos. Tai ilgainiui gali pradėti kaišioti pagalius į ratus ir Lietuvos eksporto lokomotyvui“, – sako ji.

Analitikės teigimu, į viršų atlyginimus gena ir dėl emigracijos susidaręs darbuotojų trūkumas ir artimiausiu metu ši tendencija nesikeis.

nuotrauka::1left

„Lietuvoje įsisukusi atlyginimų-infliacijos pasiutpolkė jau turi makroekonominių pasekmių. Dėl spartaus kainų augimo pradėjo keistis namų ūkių lūkesčiai ir elgsena. Akivaizdu, kad brangstant prekėms ir paslaugoms gyventojų vartojimo apetitas bjūra. Tą iliustruoja operatyvūs mažmeninės prekybos duomenys. Vasaros mėnesiais mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis teaugo vidutiniškai 3%, kai pirmąjį pusmetį stebėjome dukart spartesnę plėtrą. Tai lėmė prekybos ne maisto prekėmis išsikvėpimas. Gyventojai, kylant kainoms, buvo priversti nedidinti tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimo apimčių, ar net vartojimą apribojo“, – pastebi p. Genytė-Pikčienė.

Kita vertus, ji pastebi, kad Lietuvoje fiksuojama kitų BVP augimo variklių plėtra, pavyzdžiui, išorės paklausa kėlė eksporto rodiklius, įsisiūbavo ES fondų finansavimas.

„Taigi, apibendrinant, infliacijos proveržis mūsų šių metų BVP prognozei reikšmingos įtakos daryti neturėtų“, – sako banko atstovė.

Rudenį pasieksime kainų piką

nuotrauka::2right

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas, sako, kad nepaisant to, jog kainų augimas atrodo „labai baisiai“, piką jos turėtų pasiekti rudens mėnesiais, o vėliau imti mažėti.

„Kitąmet laukiame 3% infliacijos“, - komentuoja p. Grajauskas.

„Žiūrint į priekį, energetinių žaliavų kainų augimo neprognozuojame. Maisto kainos turėtų stabilizuotis, nes turime didesnę grūdų derliaus pasiūlą. O išaugus kainoms pieno sektoriuje, stebime, kad dalis ūkininkų grįžta į rinką. Tai didina pieno pasiūlą, tad kainos turėtų atšokti“, - tęsia „Danske Bank“ ekonomistas.

Ponas Grajauskas taip pat nemato prielaidų mažėti paslaugų kainoms, nes vidaus rinką toliau kaitina augantys atlyginimai.

„Algų augimas tik įsibėgėja. Matome atsigaunančią euro zoną. Visa tai veda prie to, kad paklausa lietuviškai produkcijai didės, o tai kels darbo jėgos paklausą“, – sako jis.

Ekonomistas pripažįsta, kad kainų augimas slopina vartojimą, bet nėra taip, kad jis stotų.

„Jei žiūrim į nominalų vartojimą, tai vartojimas šiemet, kaip ir pernai, auga po 8%. Žinoma, įvertinus infliaciją, vartojimas mažesnis, bet jis vis tiek tebeauga apie 4%. Taip kad skaičiai nerodo jokio reikšmingo vartojimo atvėsimo“, - sako jis, nesutikdamas su p. Genytės-Pikčienės įžvalgomis.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="b33128e5-d811-4818-b3c5-08ba68b4d3c5" prefix="ezS" format="interactive" title="Prekių ir paslaugų kainų pokytis Lietuvoje 2017 m. rugsėjį"]

Kainas kėlė brangę batai

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, pažymi, kad dėl spartesnės, nei laukta, infliacijos rugsėjį daugiausia kaltos aprangos ir avalynės kainos, kurios, palyginti su rugpjūčiu, augo net 9,2%.

„Suprantame, kad dėl sezoniškumo rugsėjį drabužiai ir avalynė visada brangsta, bet kad šitaip daug, tikrai nesitikėjome“, - sakė p. Povilauskas.

Taip pat nustebino ir 0,9% per mėnesį alkoholio pabrangimas, nes šis jau brango kovą, balandį – po akcizo padidinimo. Todėl tokį kainų paaugimą rugsėjui buvo sudėtinga suprognozuoti, sako pašnekovas.

„Aišku, rugsėjį dėl žaliavinės naftos brangimo augo degalų kaina, tad tai irgi turėjo įtakos mėnesinei infliacijai“, – sako analitikas.

Ponas Povilauskas akcentuoja, kad aukšta infliacija užprogramuoja inertišką kainų (ypač paslaugų) augimą. Gamintojai, prekybininkai, paslaugų teikėjai linkę užbėgti už akių infliacijai didindami kainas, taip ją dar labiau skatindami.

Anot pašnekovo, mažmeninė prekyba, neįtraukus prekybos degalais, vertinant nominaliomis kainomis, 2017 m. sausį-rugpjūtį augo beveik 7%, arba sparčiausiai per penkerius metus. Bet kai eliminuojame kainų didėjimo įtaką, matome, kad augimas yra vos 3,4%.

„Tad kainų augimas daro neigiamą įtaką realiam vartojimui ir perkamajai galiai, todėl žmonės bus dar labiau priversti ieškoti kitų apsiprekinimo alternatyvų internete, vyks į Lenkiją ir pan.“, – prognozuoja analitikas.

Be to, darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos spartėja, todėl atsiranda taip vadinamoji algų ir kainų augimo spiralė. Ponas Povilauskas mini, kad šalies ekonomika yra sveikesnė, kai rinkos dalyvių lūkesčiai dėl kainų ir algų būna racionalūs, ne „kosminiai“, o darbo rinkoje yra pusiausvyra tarp darbuotojų ir darbdavių derybinės jėgos.

nuotrauka::3left

„Akivaizdu, kad lūkesčiai priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau ir valdžios rankose yra priemonių, galinčių formuoti žmonių lūkesčius darbo rinkoje“, - vardija SEB ekonomistas.

Tokie veiksmai kaip spartesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas valstybės sektoriuje, aktyvesnis bedarbių grąžinimas į darbo rinką, mūsų tautiečių susigrąžinimas iš užsienio ar didesnė žmonių iš trečiųjų šalių pasiūla pagerintų darbo rinkos pusiausvyrą ir subalansuotų lūkesčius.

Beje, infliacijos lūkesčiai yra palankūs daugeliui įmonių trumpuoju laikotarpiu – kuo žmonės labiau baiminasi kainų augimo, tuo jie daugiau vartoja dabar, pastebi p. Povilauskas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 1

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 10

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08
Teikiama ratifikuoti sutartis dėl Lietuvos stojimo į EBPO

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui ratifikuoti vos prieš savaitę Paryžiuje pasirašytą sutartį dėl...

Verslo aplinka
2018.06.08
G7 tampa G6+1: susitikimą temdo gilios prieštaros Premium 1

Donaldo Trumpo, JAV prezidento, sprendimas įvesti plieno bei aliuminio muitus ir pasitraukti iš Irano...

Verslo aplinka
2018.06.08
Putino televizijos šou: nuo Baltijos šalių iki trečiojo pasaulinio 11

Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvavo tradicinėje klausimų ir atsakymų sesijoje tiesioginiame televizijos...

Verslo aplinka
2018.06.07

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau