Lietuva – kylančių algų ir menkos paklausos spąstuose
Šių metų infliacijos prognozę Lietuvos bankas didina 0,4 proc. punkto – iki 0,9%. Tokį pokytį lėmė labiau, nei tikėtasi, brangusi nafta.
Darbo užmokesčio augimas turėtų dar paspartėti – nuo 5% pernai iki 5,7% šiemet.
Iššūkiai
Pasak LB, Lietuvos ekonomika šiemet auga sparčiau nei pernai ir artimiausiais metais lenks Latvijos bei Estijos ūkių augimą. Kita vertus, vis svarbiau stebėti perkaitimo ženklus darbo rinkoje ir svarstyti variantus, kaip padidinti paklausą regionuose, kuri lemia per menką Lietuvos įmonių našumą ir konkurencingumą, o tai savo ruožtu – per menką žmonių perkamąją galią, palyginti su kitomis euro zonos šalimis.
Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, pažymi, kad 2016 m. yra stipresnio augimo nei 2015-ieji metai ir kad tarptautinė aplinka eksporto rinkose yra šiek tiek palankesnė. Tai prisidės prie spartesnio ūkio augimo.
Balinamų vokelių poveikis
LB duomenimis, algos š m. I ketvirtį augo nuo maždaug 4% statybų sektoriuje iki daugiau nei 12% viešbučių ir restoranų rinkoje. Nuo 2010 m. darbo užmoketis padidėjo 26,2%. O kainos augo kiek daugiau nei 8%.
Pasak p. Šimkaus, statybų sektoriuje buvo fiksuotas mažesnis algų didėjimas, tai gali lemti, kad ES investicijos yra sumažėję į šį segmentą, tad ir darbo užmokesčio augimą jos veikia mažiau.
Augimą viešbučių ir restoranų sektoriuje LB sieja su tuo, kad ten algų struktūroje dominuoja minimalus darbo užmokestis (MMA), tad ir algos ten didėjo sparčiausiai.
„Vokelių išbalinimas taip pat turi įtakos, tačiau kokiu mastu negalėčiau įvardyti“, – atsakydamas į VŽ klausimą teigė p. Šimkus. Jis paaiškina, kad nors tai nėra legalu, vis dar gajus įprotis dalį atlyginimo mokėti vokeliuose.
„Lietuva, deja, pirmauja pagal šešėlinės ekonomikos lygį. Lietuviai ir toliau mėgina išdurti pirkėjus, kaimynus ir t. t. Daug verslininkų save įdarbina už pusę, ketvirtį etato. Darbo užmokestis apmokestinamas 55% tarifu, tačiau yra grupių, kurios moka tik 4%. Akivaizdu, kad tai nėra tvaru“, – sako Raimondas Kuodis, LB valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pasak jo, buvo daug siūlymų, kaip skaidriau mokėti darbo užmokestį, tačiau ši valdžia, deja, nepasinaudojo šia galimybe.
LB duomenimis, pastaruosius 3 metus darbo užmokestis didėjo po 5%, o šiemet dėl nedarbo lygio mažėjimo ir didėjančio MMA augimas turėtų dar paspartėti – iki 5,7%. Darbuotojų pozicijas derantis dėl atlyginimų stiprina ir laisvų darbo vietų gausėjimas: šiuo metu jų yra 16.300 (prieš metus buvo 13.100).
Pasak p. Šimkaus, jeigu darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo našumas, verslininkas siekia padidinti kainas, jas perkelti ant vartotojų pečių, kadangi siekia pelno. Jei to negali, turi susitaikyti su mažesniu pelnu arba gaminti mažiau, parduoti mažiau, taip mažėja spaudimas ir kelti algas.
Ko laukia eksporto rinkose
Pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjęs ir šiemet dar neįsibėgės, prognozuoja LB ekonomistai. Tačiau jau kurį laiką padėtis gerėja euro zonoje, į ją eksportuojama apie 42% lietuviškos kilmės prekių. Numatoma, kad šiemet euro zonos ekonomika augs 1,6%.
Ponas Kuodis neįžvelgia tragedijos, jeigu britai š. m. birželio 23 d. balsuotų referendume už pasitraukimą iš ES.
„Situacija neatrodytų tragiška, vyks derybos dėl Jungtinės Karalystės statuso. Nemanau, kad politikams bus naudinga bausti britus specialiu prekybos režimu, kuris sumažintų užsienio prekybą. Daugiau nuogąstavimų kyla dėl emigracijos politikos pokyčių, kaip tai paveiks ten studijuojančius, dirbančius lietuvius, jų galimybes ten pasilikti“, – sako ekonomistas.
LB nurodo, kad Rusija ir toliau patiria recesiją, tačiau šiemet padėtis blogėja ne taip sparčiai (per šių metų pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė 1,2 %, pernai nuosmukis buvo 3,7 %).
„Pernai didelių nuostolių dėl situacijos Rusijoje patyręs transporto sektorius nemažą dalį veiklos perorientavo iš Rytų į Vakarus, pervežimų apimtis praėjusių metų pabaigoje per metus padidėjo 13%“, – teigiama pranešime.
Vartojimas ir PVM dilema
Didesnį vartojimą skatina ir mažėjantis nedarbas: šių metų pirmąjį ketvirtį užimtųjų skaičius Lietuvoje per metus padidėjo 2,5%, o nedarbo lygis nukrito iki 8,3%. LB ekonomistai skaičiuoja, kad gyventojų vartojimo išlaidos šiemet turėtų augti apie 4,3%.
Tebesančios mažos palūkanų normos Lietuvos ekonomiką veikia keliais aspektais. Visų pirma, tai skatina būsto rinką. Antra, namų ūkiai gausiau skolinasi vartojimo reikmėms ir sutaupo mokėdami palūkanas. 2015 m. antrąjį pusmetį maždaug šeštadalis vartojimo augimo finansuota gausesniu finansiniu srautu iš finansų įstaigų.
Dėl PVM galimo mažininimo maisto produktams, p. Kuodis teigia, kad įvairios studijos parodė, jog, kai mažinamas bendras PVM tarifas (Lietuvoje – 21%), tai jis persiduoda vartotojams, o kai įvedamos PVM lengvatos, tai mažesnis tarifas vartotojui tepersiduoda „vos apie 30%“.
Be pirkėjų nėra ir našumo
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
Žiniasklaida plečia kovą su melagienomis visos Europos mastu: „Delfi“ projektams skirta parama
Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra.
Lietuviški kavos skrudintojai „Huracan Coffee“ pelnė prestižinį „Global Coffee Awards“ apdovanojimą
„Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai – bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ – tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę.
Baltijos akcijų rinkos paradoksas – patraukli, bet investuotojai dvejoja
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
4
„Norfos“ parduotuvėse – pilnas šventinio stalo patiekalų asortimentas
Kalėdinis asortimentas parduotuvėse „Norfa“ paveikia net bulves. Šio prekybos tinklo pirkėjau jau įprato, kad šventiniam stalui gali įsigyti mažų bulvyčių, kurias „Norfa“ atsigabena iš Italijos. Išmanių šeimininkių rankose šios bulvytės tampa ne tik daugelio karštų patiekalų garnyru, bet ir papuošimu. Šventiniam stalui taip pat pasiūlytas žymiai gausesnis žuvies, mėsos ir jų gaminių, o taip pat kulinarijos patiekalų asortimentas.
VERSLO TRIBŪNA
Dezinformacija ir propaganda gali iškreipti gyventojų realybės suvokimą, mažinti pasitikėjimą institucijomis ir paveikti svarbius sprendimus. Kovai su ja neužtenka vien žiniasklaidos pastangų – reikia ir duomenimis bei technologijomis paremtų sprendimų. Juos Lietuvoje dar aktyviau kurs naujienų portalas „Delfi“, kuriam pavyko sėkmingai pateikti paraišką ir gauti Europos Komisijos programos „Skaitmeninė Europa“ finansavimą. Lietuvoje šią programą koordinuoja Inovacijų agentūra.
„Huracan Coffee“, bendrovė, prisistatanti kavos skrudinimo manufaktūra, šiemet pelnė tokio masto įvertinimą, kad, mėgindami juo pasidžiaugti, tinkamų žodžių ieško net patys „Huracan“ įkūrėjai. Tai – bronzos medalis pasauliniame kavos skrudintojų meistrystės konkurse „Global Coffee Awards“ (GCA), juodos filtrinės kavos kategorijoje. Taigi, mūsiškiai „Huracan“ – tretieji visoje Europoje pagal šios kavos kokybę.
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
Kalėdinis asortimentas parduotuvėse „Norfa“ paveikia net bulves. Šio prekybos tinklo pirkėjau jau įprato, kad šventiniam stalui gali įsigyti mažų bulvyčių, kurias „Norfa“ atsigabena iš Italijos. Išmanių šeimininkių rankose šios bulvytės tampa ne tik daugelio karštų patiekalų garnyru, bet ir papuošimu. Šventiniam stalui taip pat pasiūlytas žymiai gausesnis žuvies, mėsos ir jų gaminių, o taip pat kulinarijos patiekalų asortimentas.
Ponas Kuodis, atsakydamas į VŽ klausimą, kaip vertina pirmąkart po 2009 m. krizės šiemet kritusį darbo našumą, sako, kad tai nėra toks paprastas klausimas, kuris sprendžiamas aktyviau investuojant į našesnę gamybos įrangą, verslo procesų robotizaciją.
Jo įsitikinimu, darbo našumo augimą pirmiausiai lemia paklausos didėjimas. Paklausos trūkumas lemia žemą darbo našumą, ypač Lietuvos regionuose.
„Tai nėra toks primityvus klausimas, kurį išspręstume vien didesnėmis investicijomis į našesnę įrangą. Jei kaimo parduotuvėlėje ateina dukart daugiau pirkėjų, tai pardavėjos našumas auga du kartus. Jei paklausa krenta, krenta ir darbo našumas. Būtent tai matome ir Lietuvos rodikliuose“, – sako p. Kuodis.
Statistikos departamento duomeninis, per metus Lietuvos ūkio darbo našumas krito 1,1% - pirmą kartą po 2009 m. krizės, kai buvo fiksuotas 4,2% našumo susitraukimas.
Pasak jo, Lietuva skyla į dvi ekonomikas – į Vilnių ir visą kitą dalį.
„Regionuose verslų beveik nebėra, žmonių nebėra, dominuoja pensininkai. Ten organizuoti našų verslą labai sudėtinga. Atidarykite kavinę ir pamatysite kas bus“, – sako jis.
Investicijos yra svarbios, tačiau technologinio išsivystymo prasme Lietuva neturi trukdžių pirkti pažangiausias technologijas, klausimas, ar jas efektyviai panaudojame.
„Aišku, būtų geriau, kad investuotume daugiau ne į statybas, o į eksportą orientuotas veiklas. Verslas negali būti našus, jeigu yra orientuotas vien į vidaus vartojimą“, – sako p. Kuodis.
Kaip padidinti paklausą?
Ponas Kuodis aiškina, kad pirmiausiai turi būti žmogus, kuris ir nusprendžia, kiek gali išleisti vartojimui. Jeigu regionuose dominuoja pensininkai, gaunantys mažas pensijas, tai tikėtis ten rimto paklausos augimo sunkiai įmanoma.
Pasak p. Kuodžio, pensininkai žymiai mažiau vartoja formalioje rinkoje. Skaičiuojama, kad, pvz., išėjusio į pensiją brito išlaidos sumažėja 17%. „Tai nėra, kad jie mažiau valgo, bet keičiasi jų įpročiai, mažiau eina į restoranus, daugiau gamina namuose, mėgsta pasikapstyti daržuose ir t.t. Šitai turi pasekmes vartojimo paklausai“, – sako ekonomistas.
