Konstitucinis Teismas: dvigubos pilietybės įteisinimas negalimas be referendumo
Tai penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), faktiškai pakartojęs savo anksčiau jau triskart pateiktus išaiškinimus dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
KT tokiu būdu atsakė į Seimo paklausimą, ar nekeičiant Konstitucijos 12 straipsnio, numatančio dvigubos pilietybės draudimą, įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
Įstatymo pakeitimų nepakaks
Konstitucijos 12 straipsnyje rašoma, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“.
„Tokia Konstitucijos nuostata gali būti pakeista tik referendumu“, – skaitydamas sprendimą pabrėžė Dainius Žalimas, KT pirmininkas. „O referendumu jos nepakeitus, negalima priimti įstatymų dėl dvigubos ar daugybinės pilietybės išplėstinės teisės“, – pastebėjo jis.
KT 2003, 2006 ir 2013 m. priimtuose savo nutarimuose jau yra pasakęs, kad tokia Konstitucijos nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė gali būti tik „labai retas, išimtinis, atskiras“ reiškinys, jis negali būti suprantamas išplėstinai, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Tačiau į teismą kreipęsi parlamentarai manė, kad po Lietuvos įstojimo į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti konstitucinę doktriną.
„Dvigubos pilietybės galimybių išplėstinis aiškinimas įstatymu negalimas, kol galioja dabartinė Konstitucijos nuostata“, – pareiškė p. Žalimas.
Faktinės ir teisinės aplinkybės nepakito
KT vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo paskutinio KT išaiškinimo dėl dvigubos pilietybės galimybių, „aplinkybės nepasikeitė, todėl „nėra pagrindo keisti jau nusistovėjusios konstitucinės doktrinos“.
„Ir 2006, ir 2013 m., kai jau buvo pateikti KT išaiškinimai, Lietuva jau buvo ES ir NATO nare ir aplinkybės nepakito. Todėl nei narystė šiose organizacijose, nei su tuo susiję tarptautiniai įsipareigojimai nesudaro prielaidų keisti konstitucinę aplinką“, – pastebėjo KT pirmininkas.
Jis taip pat pastebėjo, kad 25.000 atvejų, kai ES ir NATO šalyse gyvenančių lietuvių pageidautų turėti dvigubą pilietybę, tesudaro mažiau kaip 1% visų Lietuvos piliečių. „Teismas nevertino, ar tai atskiri, ar išimtiniai atvejai, ir ar narystė ES bei NATO yra politiškai svarbi aplinkybė siekiant įteisinti dvigubą arba daugybinę pilietybę, nes Teismas nėra politinė institucija – tai yra teisinė institucija“, – kalbėjo p. Žalimas.
Ruoš referendumą
Premjeras Saulius Skvernelis ir kiti valdančiosios koalicijos atstovai šią savaitę sakė, kad jei KT neatvers kelio dvigubai pilietybei, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų. Jis galėtų įvykti 2019-ųjų gegužę kartu su prezidento rinkimais.
KT posėdyje svarstant šį klausimą Seimą atstovavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad „dabar politinė atsakomybė atiduodama Seimui“. „Turime pasiekti tokį politinį vieningumą, kad referendumas pasisektų“, – žurnalistams penktadienį sakė Seimo narys.
Konstitucinės teisės specialistas, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad Teismas savo priimtuoju sprendimu patvirtino savo ankstesnius išaiškinimus ir „kartu paragino vykdyti pačioje Konstitucijoje esančias nuorodas į tai, kaip turi būti keičiamos kai kurios Konstitucijos nuostatos“.
„Tauta referendumu priėmė šią Konstituciją, todėl tik tauta ir gali pakeisti pirmajame Konstitucijos skirsnyje esančią nuostatą dėl dvigubos pilietybės draudimo. Politikai turi apsispręsti, turi aiškiai suformuluoti nuostatą ir pateikti ją referendumui. Kadangi daugiau kaip pusė visų šalies rinkėjų privalo balsuoti už tos nuostatos priėmimą, todėl būtina dėti visas pastangas įtikinti visuomenę jos būtinumu. Iki šiol politikai tik žaidė politinius žaidimus ir dėl to buvo prarasta tiek daug laiko“, – teigė p. Sinkevičius.
Vida Bandis, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė Lietuvoje, irgi trumpai pakomentavo KT sprendimą: „Ką gi, labai gaila, kad taip išėjo ir priimtas toks sprendimas. Jis reiškia, kad reikės labai rimtai ruoštis referendumui. Viena PLB to padaryti negalės, todėl Seimas turės tam labai rimtai pasiruošti.“
Ponia Bandis be kita užsiminė, kad iki referendumo surengimo Lietuvoje galėtų būti įteisintas balsavimas internetu, kuris „labai pagelbėtų organizuojant rezultatyvų referendumą“. Be to, PLB atstovės nuomone, būtų gerai, kad referendumas vyktų ne vieną, bet dvi ar kelias dienas.
Žodį tarė ir prezidentė
Briuselyje, ES Vadovų taryboje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį irgi trumpai pakomentavo naujausią KT sprendimą. Ji taip pat paragino politikus atsakingai ruoštis referendumui.
„KT išsklaidė abejones ir vienareikšmiškai atsakė į klausimą, kuris kėlė daug diskusijų visuomenėje. Dabar visiškai aišku, kad vienintelis kelias išspręsti dvigubos pilietybės problemą – Konstitucijos keitimas referendumu“, – valstybės vadovės poziciją VŽ perdavė prezidentūra.
