Renesansą išgyvenantis Kaunas tempo nežada mažinti
Dar visai neseniai dažnai išgirsdavai šnekant, jog antrojo šalies miesto titulą iš Kauno gali paveržti Klaipėda. Tačiau šiuo metu renesansą išgyvenanti laikinoji sostinė ir čia veikiančios verslo įmonės spaudžia greičio pedalą ir neketina praleisti progos sukurti itin patrauklų pramonės centrą.
Ir ne tik jį, bet ir miestą, kuriame smagu, įdomu ir patogu gyventi. Kol kas nemaža dalis kauniečių dar kas rytą važiuoja dirbti į sostinę, nes ten ir didesnis atlyginimas mokamas, ir darbo pasiūlymų daugiau. Tačiau padėtis netrukus gali pasikeisti: Kauną atrado užsienio investuotojai – kone kas savaitę paskelbiama nauja žinia apie ketinimus čia kurti įmonę ir steigti šimtus darbo vietų.
„Iš viso Kaune yra sukuriama penktadalis šalies ekonomikos. Čia dominuoja gamybos ir prekybos veiklos, kurios sukuria po ketvirtadalį apskrities BVP. Pagal gamybos apimtis Kauną drąsiai galima vadinti šalies pramonės varikliu. Jei neskaičiuotume naftos produktų gamybos, Kauno apskritis sugeneruoja beveik 30% šalies apdirbamosios gamybos“, – konferencijoje „Gazelė” nurodė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Investuoja ir vietiniai
Nesnaudžia ir patys kauniečiai, kurie nuo seno pasižymi ypatingu verslumu – mieste įsikūrusios įmonės bene aktyviausiai Lietuvoje naudojasi Europos Sąjungos parama, pavyzdingai išnaudoja finansų rinkose pastaruoju metu žemumas pasiekusias skolinimosi kainas.
„Tačiau, kaip pastebime aktyviai dirbdami su laikinosios sostinės įmonėmis, jos nepamiršta ir auksinės investavimo taisyklės – subalansuoti iš banko pasiskolintas bei nuosavas lėšas. Kaip rodo „Danske Bank“ užsakymu atliktas verslo vadovų nuomonės tyrimas, finansuoti plėtrą iš sukaupto pelno planuoja 66% šalyje veikiančių įmonių. Skolintis banke ketina 42%, o naudoti papildomus akcininkų įnašus – 8% jų“, – komentuoja Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas.
Didžiuotis yra kuo
Kaunas – pramonės miestas, čia veikia daugybė gamybos įmonių. Tad lėšų į vykdomų procesų tobulinimą ir efektyvinimą klausimas joms labai reikšmingas. Vis dėlto ne mažiau svarbus ir bendradarbiavimas su čia įsikūrusiais universitetais, kartu vykdomi projektai, leidžiantys tiek patobulinti produktus bei paslaugas, tiek ir rasti jaunų talentų.
„Dėl KTU indėlio į darbo rinką Kaunas galėjo pasiūlyti sprendimų inžinerinėms bei gamybos kompanijoms „Hollister“ ir „Hella“, - nurodo Živilė Kazlauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė.
Prof. habil. dr. Petras Baršauskas, KTU rektorius, dar iki paskelbiant apie „Hollister“ sprendimą kurtis Kaune, sulaukė asmeninio vieno iš kompanijos vadovų skambučio.
„Jis pasakė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių pasirinkimą – KTU rengiami aukštų inžinerinių kompetencijų specialistai“, – nurodo p. Baršauskas.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::mano_verslas_veikianciu_imoniu_skaicius_kauno_apskrityje_2006_2017_m
„Tiesa, Kaunas turi ir kitų pranašumų: gerai išvystytą, Lietuvos ir užsienio įmonėms patogią infrastruktūrą, besiplečiančią biurų pasiūlą. Be to, vidutinis darbo užmokestis Kaune vis dar atsilieka nuo sostinės vidurkio. Toks derinys – patrauklus tiek plėtrą šalyje planuojančioms Lietuvos įmonėms, tiek ir ateinantiems investuotojams“, – optimistiškai Kauno perspektyvas vertina p. Teresevičius.
Dar daugiau – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad Kaunas jau netrukus taps vienu iš turtingiausių miestų Lietuvoje. Svarbu, kad ekonomikos augimas čia nemažintų pagreičio.
infogr.am::mano_verslas_vidutinis_bruto_darbo_uzmokestis_kauno_apskrityje_20072016_m
