Prokurorai įtaria, kad „MG Baltic“ galėjo finansuoti liberalus

Ponui Steponavičiui siekiama pareikšti įtarimus Liberalų sąjūdžio politikų ir koncerną „MG Baltic“ apėmusioje politinės korupcijos byloje. Prokurorai įtaria, kad p. Steponavičius galėjo su „MG Baltic“ atstovais tartis ne tik dėl neteisėto savo rinkimų kampanijos, bet ir paties LS finansavimo.

„Tarėsi dėl lėšų partijai“

„Vykstant praėjusių metų gegužės 11 d. pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl korupcinių veikų, tarp kurių tiriamas ir itin stambaus masto kyšininkavimas, generalinis prokuroras pasirašė kreipimąsi į Lietuvos Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn“, – ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Pranešime teigiama, kad „šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012–2016 m. kadencijos Seimo narys, parlamentinio LS pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota jo atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“. „Turimi duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo“, – rašoma pranešime.

Juridinių asmenų finansinė parama politinėms partijoms Lietuvoje jau šešerius metus yra uždrausta.

Skvernelis neatmeta, kad Liberalų sąjūdžiui gali būti pareikšti įtarimai

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad iš viešai pasklidusios informacijos galima prognozuoti, jog teisėsauga gali opoziciniam Liberalų sąjūdžiui pareikšti įtarimus kaip juridiniam asmeniui.

„Pagal tą informaciją, kuri yra jau viešai prieinama, tikėtina, kad turėtų būti žengtas ir kitas žingsnis“, – atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar gali būti pareikšti įtarimai visam LS, ketvirtadienį teigė p. Skvernelis.

„Juk jeigu reiškiamos pretenzijos, kad partija galėjo būti neteisėtai finansuojama, tai, matyt, turėtų būti pareikštas įtarimas ir partijai kaip juridiniam asmeniui“, – pridūrė jis.

Žada balsuoti už imuniteto panaikinimą

Eugenijus Gentvilas, LS pirmasis vicepirmininkas ir šios partijos frakcijos Seime seniūnas, VŽ ketvirtadienio vidurdienį sakė dar negalįs plačiau komentuoti generalinio prokuroro kreipimosi dėl p. Steponavičiaus, nes nėra į jį įsigilinęs ir susipažinęs su visais motyvais bei argumentais.

„Bet iš to, ką girdžiu viešojoje erdvėje, iš tų prokuratūros pranešimų susidaro toks įspūdis, kad kai Seime bus balsuojama šiuo klausimu, teks balsuoti už teisinio imuniteto panaikinimą. Vis dėlto, kol kas negalėčiau pateikti platesnio teisinio vertinimo. Reikės kitą savaitę išklausyti prokurorą Seime, įsigilinti į jo kreipimąsi, tada galutinai apsispręsti“, – teigė p. Gentvilas.

Politikas teigė visada pasisakęs už tai, kad „teisine neliečiamybe nebūtų dangstomasi ir teisėsaugai nebūtų trukdoma tirti bylas“. „Būtent todėl dabar sakau, kad tikriausiai balsuosiu už neliečiamybės panaikinimą“, – pridūrė p. Gentvilas.

Paklaustas, ar neragins savo pavaduotojo frakcijoje p. Steponavičiaus trauktis iš Seimo ir tokiu būdu panaikinti kliūtį teisėsaugai tęsti jo veiklos tyrimą, p. Gentvilas atsakė: „Yra ir tokia galimybė. Būtent šitaip yra pasielgęs pernai gegužę į skandalą patekęs Eligijus Masiulis. Bet Masiulio ir Steponavičiaus atvejai yra, kiek suprantu, gerokai skirtingi – mat Gintaro atveju, regis, nekalbama apie kyšio gavimą grynaisiais pinigais.“

Pats p. Steponavičius žada vėliau ketvirtadienį pakomentuoti naujausią generalinio prokuroro kreipimąsi. Tą patį kiek vėliau žada padaryti ir LS lyderis Remigijus Šimašius.

Tuo metu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis jau viešai paragino p. Steponavičių rimtai apsvarstyti galimybę atsisakyti Seimo nario mandato ir tokiu būdu atverti kelią teisėsaugai toliau tirti jo galimai įtartiną veiklą.

Įtarimai: koncernui ir Masiuliui bei Kurlianskiui

Primename, kad dėl šioje byloje tiriamų nusikalstamų veiksmų pranešimai apie įtarimus yra įteikti dar dviems asmenims, kurie neturėjo ar šiuo metu nebeturi imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat vienam juridiniam asmeniui. Tai buvęs LS vadovas Eligijus Masiulis, „MG Baltic“ viceprezidentas Raimundas Kurlianskis ir pati įmonė „MG Baltic“.

Ponas Steponavičius šioje pernai gegužę Lietuvą sudrebinusioje politinės korupcijos byloje iki šiol buvo specialusis liudytojas. Toks statusas paprastai suteikiamas tais atvejais, kai yra įtarimų, kad asmuo galėjo dalyvauti nusikalstamoje veikoje, tačiau nepakanka medžiagos ir teisinių pagrindų, siekiant jam pareikšti įtarimus ar kaltinimus.

„Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip 2012-2016 m. kadencijos Seimo nario Gintaro Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo Statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai“, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai.

Jame pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė už tokią galimai padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Baudžiamajame kodekse, o toks tyčinis nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimo kategorijai.

Kreipimasis į Seimą būtinas

Generalinės prokuratūros pranešime spaudai primenama, kad p. Steponavičius nuo 2016 m. lapkričio 14 d. yra ir 2016-2020 m. kadencijos Seimo narys, tad turi imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal įstatymus ar tarptautinės teisės normas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Jame pabrėžiama, kad siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, p. Steponavičius buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, „tad šiuo metu visi galimi ir nedraudžiami atlikti proceso veiksmai su Seimo nariu yra atlikti“.

„Tolesnis baudžiamasis procesas Seimo nario Gintaro Steponavičiaus atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn“, – nurodo Generalinė prokuratūra.

Skandalas kilo pernai gegužę

Kitą savaitę šis p. Pašilio kreipimasis turėtų būti pristatytas Seimo plenariniame posėdyje. Parlamentarai turės sudaryti specialią tyrimo komisiją, kuri turės per kelias dienas atsakyti, ar tenkintinas generalinio prokuroro kreipimasis. Jeigu komisija pateiks išvadą, kad prašymą reikia tenkinti, Seimas balsų dauguma gali priimti nutarimą panaikinti p. Steponavičiaus teisinį imunitetą.

Praėjusių metų gegužės viduryje kilo didžiulis politinės korupcijos skandalas, kai buvusiam LS lyderiui p. Masiuliui pareikšti įtarimai gavus daugiau kaip 100.000 Eur kyšį iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento p. Kurlianskio. Ponas Masiulis įtariamas protegavęs šiam koncernui naudingus sprendimus Seime.

Vos kilus skandalui p. Masiulis atsisakė Seimo nario mandato, atsistatydino iš LS pirmininkų ir nebedalyvavo pernai rudenį vykusiuose Seimo rinkimuose. Ponas Kurlianskis buvo kurį laiką laikytas Lukiškių izoliatoriuje, bet teismo sprendimu iš jo paleistas. Abiem įtariamiesiems šioje byloje yra apribota judėjimo ir bendravimo tarpusavyje bei su kitais bylos figūrantais teisė.