2016-04-09 10:46

Akį traukiančios pakuotės – iš studentų rankų

Edvardas Kavarskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys, pakuočių dizaineris, Vilniaus dailės akademijos dizaino krypties doktorantas.. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Edvardas Kavarskas, Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos narys, pakuočių dizaineris, Vilniaus dailės akademijos dizaino krypties doktorantas.. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vidutinio dydžio lietuviško kapitalo įmonės kartą per metus gali pretenduoti į bendradarbiavimą su Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedra – jos studentų kuriamą pakuočių dizainą.

„Tokią praktiką įvedžiau, atėjęs čia dėstytojauti“, – šypsosi Edvardas Kavarskas, pakuočių dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos dizaino krypties doktorantas. – Pirmaisiais metais pakuotes kūrėme „Magnum sultims“, šiemet – UAB „Lesta“, gaminančiai įvairius eksploatacinius skysčius transporto priemonėms. Taip pagelbstime verslui, kuris dar neišnaudojo visų dizaino teikiamų pranašumų“.

Pasak jo, tokio bendradarbiavimo nauda yra abipusė – studentai patiria realias darbo sąlygas, nes užduotis nuo pradžių formuojama taikant tokio darbo kasdienę patirtį.

„Viskas prasideda nuo užduoties, išgrynintų tikslų ir uždavinių formulavimo ir atvykusio kliento prezentacijos. Tuomet kiekvienas studentas kuria po dvi pakuočių koncepcijas iš kurių per tarpinę peržiūrą, kartu su klientu, atsirenkame vieną, kurią rekomenduojame tobulinti, o finale kiekvienas studentas pristato savo galutinį pasiūlymą ir iš jų išrenkame bei apdovanojame nugalėtojus“, – pasakoja p. Kavarskas.

Tuo tarpu klientas, pasak jo, per tarpinę peržiūrą gauna apie 30 potencialių pakuočių vystymo koncepcijų, o finale renkasi iš maždaug 15 variantų.

„Žinant panašių projektų Lietuvoje finansines ribas, tokio kiekio krypčių ir pasiūlymų vargu, ar verslas sulauktų, bendradarbiaudamas su agentūra. Tad klientui – tai taip neabejotina nauda“, – pabrėžia p. Kavarskas.

Šiemetiniame konkurse Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentai kūrė bendrovei „Lesta“ variklių alyvų pakuočių koncepciją.

Iš 14 konkurse dalyvavusių studentų buvo atrinkti trys geriausieji, kurių idėjos pateiktos įmonei (pavyzdžiai straipsnio pabaigoje).

„Galvodami apie naują pakuotę variklio alyvai, nutarėme sujungti verslo, mokslo ir meno jėgas. Džiaugiamės, jog savo gebėjimus ir kūrybingumą gali parodyti būsimieji specialistai. Juk šiandien, norėdamas išsiskirti iš kitų prekės ženklų, turi turėti konkurencinį pranašumą ir, svarbiausia, pasiekti pirkėją, būti atviras naujovėms. O kas geriausiai jaučia dabarties tendencijų ir madų pulsą, jei ne studentai“, – svarsto Mindaugas Stankevičius, „Lesta“ direktorius.

Šiemetinio konkurso nugalėtoju tapo Laurynas Kamarauskas. Antroje vietoje – Jurgis Ramanauskas, trečioje – Sigita Markauskaitė.

Dar augins ir tobulins

„Žinoma, šios 3 prizinės vietos dar nereiškia, jos studentų darbai bus įgyvendinti jau rytoj tokie, kokie yra dabar. Pavyzdžiui, praeitais metais „Magnum sulčių“ konkursą laimėtas projektas buvo dar patobulintas: ilgiau padiskutavę su klientu nusprendėme, kad pirminė koncepcija labiau tinkama ne „Tetra Pak“ pakuotėms, o bandymui įeiti į „Premium“ segmentą su stiklo pakuotėmis, todėl gamintojas kreipėsi į studentę dėl tolimesnio bendradarbiavimo ir koncepcijos adaptavimo ant mažų buteliukų etikečių. Džiugu, kad šio bendradarbiavimo rezultatą jau galime išvysti prekyboje“, – pasidžiaugia p. Kavarskas.

Pasak pakuočių dizainerio, didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria prekės ženklai – tai būti pamatytiems.

„Akivaizdi šiandieninė tendencija – atsisakoma margumo. Be to, svarbu atidžiai atsirinkti svarbiausius pakuotės grafinius ir tekstinius elementus bei pasirinkti aiškią spalvinę sistemą, kad vizualiniame triukšme būtumei pastebėtas“, – pabrėžia p. Kavarskas. Pagrindinė klaida, kurią šiuo metu daro net ir patyrę pakuočių kūrėjai, yra šriftai.

„Dažnai pakuočių kūrėjai nesugeba sustyguoti gamintojo pateiktos informacijos taip, kad būtų aišku – kur produkto pavadinimas, kur rūšis, o kur vardinami privalumai bei koks turi būti santykis tarp visų šių dalių“, – sako pakuočių dizaineris.

Kitą didelę klaidą daro ir patys gamintojai. Kuriamas pakuotes jie vertina dizainerių atsiųstose prezentacijose, baltame fone arba pasidarę prototipus ir sudėję juos ant neutralios spalvos stalo.

Tačiau realiame gyvenime, sako p. Kavarskas, supakuotam produktui teks kautis dėl dėmesio aršios konkurencijos sąlygomis, todėl būtina atlikti testus ir pažiūrėti, kaip pakuotė atrodys lentynoje, tarp begalės konkurentų.

„Fotomanipuliacijos pagalba įkomponuokite siūlomą pakuotės vaizdą tarp konkurentų, tuomet prisimerkite, kad vaizdas išsilietų, ir įvertinkite, ar išliko pakuotės forma, spalva ir grafiniai elementai“, – pataria pakuočių kūrėjas.

Sudominti ir patraukti

Trečdalis sekundės – tiek pakanka, kad pirkėjas parduotuvėje apsispręstų, pirkti prekę ar ne. Tad pakuotė – vienas iš lemiamų veiksnių pirkimo procese, jos forma ir spalva – vieni pirmųjų dalykų, kurie patraukia pirkėjo dėmesį.

„Net trys ketvirtadaliai mūsų sprendimų pirkti priimami prie lentynos, ir šie sprendimai yra impulsyvūs. Jeigu atidžiai pažiūrėtumėme į pirkėjus, pamatytume, kad didžioji jų dalis apsipirkdami kalba telefonu ar stumia vaiko vežimėlį, dirsčioja, ką daro atžala, o kita ranka siekia prekės. Ar visiems šiems veiksmams pakanka sąmoningo dėmesio? Žinoma, ne. Tą patvirtina ir neuromoksliniai tyrimai“, – teigia p. Kavarskas.

Pasak dizainerio, gyvename perkrautoje vizualinėje aplinkoje, tad norint, kad pirkėjas pirktų konkrečią prekę, nepakanka ją padėti į lentyną. Reikia kruopščiai apgalvoti, kaip prekė atrodys, kad patrauktų potencialaus pirkėjo dėmesį.

„Tad tokias partnerystes tarp verslo i studentų vystysime ir ateinančiais metais“, – žada p. Kavarskas.

52795
130817
52791