Lietuva ratifikavo Baltijos šalių susitarimą dėl „Rail Baltica“
Už dar šiemet sausį pasirašyto trišalio susitarimo ratifikavimą antradienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 1 parlamentaras.
Lietuva tapo paskutine iš trijų Baltijos šalių, ratifikavusių šį dokumentą. Šiemet pavasarį tai jau padarė Estijos ir Latvijos parlamentai.
Diskusijų dėl „Rail Baltica“ susitarimo būtinybės beveik nebuvo. Tik konservatorius Jurgis Razma išsakė keletą pastabų dėl europietiškos geležinkelio vėžės statybos projekto. „Gal čia ir nėra daug vietos diskusijai, nes vargu ar atsiras parlamentarų, kurie būtų prieš ir šį projektą, ir šį susitarimą. Bet galima išsakyti keletą apgailestavimų. Ko gero, su kur kas didesniu džiaugsmu ratifikuotume ne trijų, bet keturių šalių susitarimą, kuriame dalyvautų ir Lenkija. Žinoma, susitarime paminėta galimybė, kad turi būti Lenkijoje modernizuojama atšaka nuo sienos su Lietuva iki Baltstogės, bet tai tėra mūsų trijų šalių noras, o ne Lenkijos įsipareigojimas. Taip pat šiuo susitarimu nėra išsprendžiamas jau pastatytos vėžės nuo Kauno iki Šeštokų įteisinimas. Yra ir daugiau pakankamai abstrakčių dalykų tame susitarime“, – kalbėjo jis.
„Bet būtina pridurti, kad paties susitarimo tikrai nereikėtų piešti tik niūriomis spalvomis – juo įsipareigojama statybas baigti 2025 m., numatytas iki 85% finansavimas iš Europos Sąjungos. Todėl susitarimas ratifikuotinas“, – pridūrė p. Razma.
Šiemet sausio 31 d. Taline trijų Baltijos valstybių atstovai pasirašė sutartį dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Juo numatyta, kad „Rail Baltica“ projektą nacionalinių biudžetų ir ES pinigais ketinama įgyvendinti per artimiausius aštuonerius metus.
Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, prieš mėnesį pristatydamas susitarimą informavo, kad Baltijos šalyse „Rail Baltica“ geležinkelyje numatomas iki 240 km/h greitis. Jis taip pat informavo, kad šiemet lapkritį bus baigta studija, kuri atsakys, ar tikrai reikės antros vėžės Lietuvos teritorijoje prie tos, kuri jau yra pastatyta, kad galima būtų užtikrinti bent jau tokį greitį, kokį savo pusėje bandys užtikrinti lenkai, t.y. 160 km/h.
Ministras tikino, kad ir naujoje ES finansinėje perspektyvoje, t. y. 2021-2027 m. Lietuva bei kitos Baltijos valstybės „turi visas galimybes iš europietiškų fondų gauti pakankamą finansavimą šiam projektui“.
Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas kainuos ne mažiau kaip 5 mlrd. Eur. Iš ES tikimasi gauti iki 85% finansavimo apimties.
Taip pat leista suprasti, kad iš principo yra pasiektas susitarimas ir dėl „Rail Baltica“ atšakos statybos į Vilnių.
Šiemet sausio viduryje Lietuvos Vyriausybė priėmė projekto „Rail Baltica“ naujosios geležinkelio atšakos nuo Kauno iki Latvijos sienos specialųjį planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Dar 2011 m. projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1.435 mm pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės – jų plotis siekia 1.520 mm.
