Oro uostai rems papildomus skrydžius į Sankt Peterburgą ir Helsinkį
Numatoma, kad šios skrydžių bendrovės gaus 112.000 Eur finansinę paramą. 60.000 Eur bus skirti „Finnair“, 50.000 Eur teks „RusLine“.
„Helsinkyje yra vienas didžiausių Europos oro uostų, kuriame persėdus galima tęsti kelionę į tolimiausius pasaulio taškus. Papildomas skrydis į Sankt Peterburgą prisidės prie tolesnės turizmo plėtros Lietuvoje, kadangi tai dar labiau išaugins mūsų šalies pasiekiamumą“, - kalba Gediminas Almantas, Lietuvos oro uostų direktorius.
Šiuo metu iš Vilniaus į Helsinkį „Finnair“ lėktuvai kyla 18 kartų per savaitę, o „RusLine“ į Sankt Peterburgą keleivius skraidina 5 kartus per savaitę.
Remiantis paramos skyrimo taisyklėmis, ilgiausiai finansinė parama vienam oro vežėjui gali būti teikiama trejus metus ir per šį laikotarpį suteiktos paramos vertė negali būti didesnė kaip 200.000 Eur. Gautas paramos lėšas bendrovės gali skirti rinkodarai, reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias ji patirs pasiūlydama papildomus skrydžius arba pradėdama naują maršrutą.
Pernai naujų maršrutų rėmimui ir papildomiems skrydžių dažniams iš viso buvo skirta 800.000 Eur. Tarp paramos gavėjų buvo tokios oro linijų bendrovės kaip „Turkish Airlines“, „Adria Airways“, „Belavia“, „Ukraine International Airlines“ bei „Ryanair“. Parama leido atsirasti papildomam skrydžio dažniui iš Vilniaus į Stambulą bei iš Palangos į Minską. Be to, keleiviams buvo pasiūlytos ir dvi naujos kryptys iš Palangos – į Glazgą bei Kijevą.
Per pirmą 2017 m. pusmetį visuose Lietuvos oro uostuose tradicinės oro bendrovės pasiūlė 18% daugiau vietų, o mažų sąnaudų skrydžių bendrovės – 11% daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu vidutinis orlaivių užpildymo rodiklis liko toks pats.
„Lietuvoje ypač sparčiai auga verslo kelionių poreikis ir greičiau nei visoje aviacijos rinkoje didėja keleivių srautai, o tai neabejotinai prisideda prie gerėjančio orlaivių užpildymo rodiklio. Tai mato ir įvertina oro bendrovės, kurios Lietuvos rinkai siūlo vis daugiau naujų maršrutų arba papildomų skrydžių dažnių. Be to, ir patys nuolat dirbame su oro vežėjais, derėdamiesi dėl naujų skrydžių krypčių“, - teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.
