Kol į Londoną nėra skrydžių verslui, „Brexit“ investicijos aplenkia Lietuvą
„Investuok Lietuvoje“ braižo planus, kad Lietuva turi dvejų metų galimybių langą, dėl numatomo Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš ES rinkos, prisitraukti gamybos, paslaugų bei technologijų sektoriaus investicijas, šioms kompanijoms siekiant išsaugoti priėjimą prie bendrosios ES rinkos po 2019 m. kovo – tikėtinos „Brexit“ datos.
Investicijų agentūros duomenimis, per daugiau nei metus nuo „Brexit“ referendumo, įvykusio 2016 m. birželio 24 d., sprendimus kurtis Lietuvoje priėmė 9 JK bendrovės. Dar daugiau nei 20 bendrovių svarsto Lietuvą kaip potencialią investicijoms vietą.
Tačiau tie planai gali likti tik popieriuje, jei nebus išspręstos kai kurios dar nuo 2008 m. įsisenėjusios problemos.
Reikia susisiekimo su Hitrou ir Getviku
Spręstinų problemų sąrašo viršuje būtinybė atstatyti investuotojams reikalingus tiesioginius skrydžiai į Vilniaus iš Londono Hitrou ir Getviko oro uostus, kurie verslo susisiekimui yra itin svarbūs, kai, tarkime, kompanijos vadovas, vadybininkai atskridę ryte į Lietuvoje įkurtą padalinį gali susitvarkyti reikalus ir dar tą pačią dieną vakare sugrįžti namo. Šiuo metu į Vilnių ir Kauną iš nepagrindinių Londono Stanstedo ir Lutono oro uostų skraido pigių skrydžių bendrovės, kurių paslaugos nėra pritaikytos verslo klientams.
„Jeigu Lietuva nori laimėti iš „Brexit“, turime užtikrinti tiesioginius skrydžius su Londonu verslo klientams. Su „Ryanair“ mes jų nepaskraidinsime. Jeigu tai neįvyks per artimiausius du metus, tai mūsų šansai pritraukti kažkokį stiprų britų investuotoją yra nykstamai maži. Čia toks klausimas paprastas. Arba mes pajungiame šildymą žiemą į pastatą, arba jį uždarome. Jeigu to nepadarysime, tai mums tikėtis laimėti kažką iš „Brexit‘o“ nėra prasmės“, - tiesiai šviesiai kalba Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ (IL) generalinis direktorius.
Per dešimtmetį Lietuva dėl skrydžių jau neteko 6 stambių JK kompanijų investicijų. Pasak p. Katino, atsipirktų reikalingos sumos skrydžiams palaikyti į Londono pagrindinius oro uostus, įvertinus investicijų kuriamą naudą ir sumokamus mokesčius valstybei.
Apie tai IL valdovas kalbėjo trečiadienį pristatydamas investicijų pritraukimo į Lietuvą po „Brexit“ galimybių studiją, kurioje išskiriamos kelios sritys, į kurias Lietuva gali tikėtis pritraukti investicijų.
Problemą žino, bet tik diskutuoja
Vilius Veitas, Susisiekimo ministerijos Civilinė aviacijos skyriaus vedėjas, pripažįsta, kad skrydžiai į oro uostus Londone, kitus didžiuosius ES uostus yra vienas pagrindinių Susisiekimo ministerijos ir VĮ Lietuvos oro uostų (LOU) darbų gerinant šalies pasiekiamumą oro transportu. Tačiau pasiekti greitą rezultatą neturint stipraus lietuviško ar apskritai stipraus bazinio oro vežėjo Lietuvoje, teikiančio įprastą paslaugų spektrą verslo klientams, yra sudėtinga.
Ministerijos atstovas nurodo, kad skrydžių į Londono Hitrou ir Getviko oro uostus nėra dėl palyginti didelių sąnaudų oro kompanijoms (per metus gali kainuoti 20 mln. Eur ir daugiau). Ministerija tikina, kad maršrutų subsidijavimo galimybes labai riboja ES reikalavimai dėl valstybės pagalbos draudimo, kada maksimali suma, kuria valstybė gali paremti vieną oro vežėją yra 200.000 Eur per tris metus. Kad būtų didesnės galimybės subsidijuoti naujas skrydžių kryptis,šiuo metu kuriamas Maršrutų skatinimo fondas, kuris, jo teigimu, turėtų prisitraukti privatų investuotoją.
„Akivaizdu, kad be kitų šalies institucijų ar verslo indėlio, veiksmingą instrumentą finansinei maršruto rizikai pasidalinti su įprastu oro vežėju skrydžiams į pagrindinius Londono oro uostus sukurti yra itin sudėtingas uždavinys, nebekalbant apie du skrydžius per dieną – ryte ir vakare“, – sako p. Veitas.
VŽ primena, kad kompanijai „British Airways“ pasitraukus 2006 m., taip pat veiklą nutraukus nacionaliniam vežėjui AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, tiesioginiai skrydžiai taip ir nebuvo atstatyti į minėtus Londono oro uostus.
2013 iki 2015 m. veikusi Vilniaus miesto savivaldybės oro bendrovė „Air Lituanica“ šios skrydžių krypties taip pat nepadengė.
Kur mato potencialą
Analizuojant konkrečiau, kokio tipo projektus pasinaudodama „Brexit“ Lietuva galėtų pritraukti, išskiriamos kelios sritys – gamyba, paslaugų bei technologijų sektoriai.
Lijana Lubytė–Medekšienė, IL analitikų grupės vadovė, vardija, kad „Brexit“ kontekste labiausiai tikėtina pritraukti automobilių komponentų gamintojus, tam tikrų lėktuvo dalių ir įrangos gamintojus, taip pat medicinos prietaisų ir bioinžinerijos įmones.
JK automobilių pramonei itin svarbu išlaikyti laisvą prekybą su ES, tiek dėl ten eksportuojamų automobilių, tiek dėl iš ten importuojamų jų komponentų. Aviacijos inžinerijai aktualūs produktų sertifikavimo klausimai. Gyvybės mokslų įmonės nerimauja dėl teisinio reguliavimo ateities.
Visoms šioms ūkio šakoms taip pat svarbios ES piliečių įdarbinimo galimybės, tad studijoje nurodoma, kad didelį sukrėtimą pajus finansinių paslaugų sektorius, nes išstojus iš ES bankai neteks vieno leidimo principo (paso) taikymo galimybės, kurią turėję JK įsisteigę bankai galėjo teikti paslaugas visoje ES. Todėl tikėtina, kad bent dalis finansinių institucijų persikels iš JK į žemyną. Siekiant tuo pasinaudoti, Lietuvai verta kryptingai dirbti, orientuojantis į regioninių lyderių bankų ar draudimo sektoriuose paslaugų centrų pritraukimą.
Didžiausias laimikis - „FinTech“ įmonės
Tyrime akcentuojama, kad Lietuva turi labai konkurencingą vertės pasiūlymą technologiniams startuoliams finansų srityje, taip vadinamosioms „FinTech“ įmonėms – licencijų procedūros čia greitesnės ir pigesnės, o technologijų infrastruktūra išvystyta geriau nei daugelyje kitų ES valstybių.
Papildomo patrauklumo šaliai prideda ir Lietuvos banko iniciatyvumas: jau pradėjo veikti „Newcomer“ programa, orientuota į konsultacijų naujai besisteigiančioms „FinTech“ įmonėms teikimą, taip pat šiais metais rinkai bus pristatyta reguliacinės smėlio dėžės (angl. Sandbox) koncepcija, kai startuoliai savo technologijas galės išbandyti uždaroje erdvėje.
LB skelbia, kad nuo 2017 m. pradžios išduotos keturios elektroninių pinigų ir dvi mokėjimo įstaigų licencijos, tarp jų geriausiai žinomai Lietuvoje „Revolut“ bendrovei, kuri apsisprendė čia steigti padalinį. Eilėje gauti leidimą iš Lietuvos banko veikti ES rinkoje stovi dar 10 kompanijų.
Svarbiausi namų darbai
IL nurodo, kad bent keleto įmonių perkėlimas į Lietuvą arba sprendimas steigtis čia, o ne JK, būtų pasiekimas, švelninantis, o gal net atsveriantis neigiamus „Brexit“ padarinius Lietuvai. Atsižvelgiant į tai, „Investuok Lietuvoje“ skatina aktyviai veikti siekiant pritraukti papildomų investicinių projektų, susigrąžinti išvykusius talentus bei didinant šalies patrauklumą šiuolaikiniam verslui.
VERSLO TRIBŪNA
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
„Šiandien mums būtina nusimatyti konkrečias nišas ir į jas orientuotis kovojant dėl investuotojų, nes tik taip galima pasiekti kokį nors proveržį. Jau minėti kiti svarbūs prioritetai - Londono skrydžiai ir patikimas elektros tiekimas. Taip pat reikėtų Lietuvoje perkvalifikavimo institucijų, kurios leistų greitai parengti žmones, nes tinkama specialistų pasiūla nulemia 50%, kur investuoti. Be abejo, reikia sutvarkyti infrastrūktūrą, pritaikyti Laisvąsias ekonomines zonas investuotojų poreikiams, bet, kaip sakau, jeigu neturėsime žmonių, tai LEZ‘ai tikrai stovės tušti“, - komentuoja p. Katinas.
Kiek pritraukta britų investicijų
JK investuotojai yra antra aktyviausia investuotojų grupė. Daugiausiai pavyko pritraukti bendrovių iš JAV, kurioms aktualu turėti priėjimą prie bendrosios Europos rinkos po „Brexit“.
Per penkerius metus daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų pritraukta iš JAV (32), JK (22), Danijos (21), Norvegijos (20) iš Švedijos (19).
Per metus nuo „Brexit“ referendumo 2016 m. birželio 24 d. iki šios dienos sprendimus kurtis Lietuvoje priėmė 9 JK bendrovės. Dar daugiau nei 20 bendrovių svarsto Lietuvą kaip potencialią investicijoms vietą.
2016 m. pritraukti 36 tiesioginiai užsienio investicijų (TUI) projektai - 6 daugiau nei 2015 m. Planuojama per trejus metus sukurti 3.716 darbo vietų (2.370 – 2015 m.).
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 140 bendrovių, turinčių britų kapitalo. Per pastaruosius dvidešimt metų į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės atėjo ne viena garsi bendrovė, tarp jų daugiausia finansinių paslaugų įmonių – „Barclays“, „Aviva“, „Deloitte“, „Lloyd’s“, „Provident Finansai“. Tačiau turime ir nemažai smulkiųjų bei vidutinių įmonių, kurios veikia Lietuvos regionuose, – nuo Alytuje įsikūrusios „Vita Baltic International“ porolono gamyklos iki Pabradėje kvėpavimo įrangą nuo 1996 m. gaminančios UAB „Intersurgical“.
infogram.com::1a2ba1e1-db5e-4ec2-b0be-6b5fa077751f
