Vyriausybė pradėjo regioninių kelių priežiūros įmonių pertvarką

Keliai nuo šiol bus administruojami LAKD, o tai leis užtikrinti greitą ir efektyvią kelių tinklo plėtrą ir priežiūrą.

Šis sprendimas yra dalis platesnės regioninių kelių priežiūros pertvarkos, sietinos ir su Lietuvos derybomis dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) nuo 2018 m. EBPO be 11 kelių priežiūros įmonių veiklos išskaidrinimo bei optimizavimo taip pat pateikė rekomendaciją konsoliduoti 42 miškų urėdijų veiklą. Neefektyvi valstybės valdomų įmonių veikla yra esminė kliūtis narystei organizacijoje.

Pirma keliai, vėliau – įmonė

LAKD perdavus kelius, taip pat viešojo administravimo funkcijas, 10 regioninių kelių priežiūros įmonių ir VĮ „Automagistralė“ dar šiemet numatoma konsoliduoti į VĮ „Kelių priežiūra“ (KP), į ją bus perkelta technika ir įmonių darbuotojai.

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, „Verslo žinioms“ trečiadienį sakė, kad Vyriausybė priėmė sprendimą, kuriuo bus įvykdyta pirmoji kelių priežiūros įmonių pertvarkos dalis, t.y. pagrindinis tų įmonių turtas- keliai turi būti iškelti į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kuri „realiai ir buvo visą laiką atsakinga už tų kelių tvarkymą“.

„Kitu etapu kelių įmonės, neturinčios savo turto, bus apjungiamos į vieną. Tam reikės dar Seimo sprendimo, tas regionines kelių įmones išimant iš strateginių įmonių sąrašo. Tai bus natūralus žingsnis, kadangi jos neturėdamos kelių, nebeturės jokios strateginės reikšmės“, - sakė p. Masiulis.

Ministras sako, kad tokios pataisos Seimo svarstymui ir balsavimui galėtų būti pateiktos jau balandį, ir prijungtos prie šiuo metu svarstomos urėdijų reformos klausimo Seime.

„Svarstysime variantą prisijungti (prie urėdijų pertvarkos klausimo - VŽ), jeigu bus tokia galimybė. Jeigu ne, tuomet pataisas teiksime atskirai vėliau, per artimiausius du mėnesius“, - tęsė ministras.

Mato neefektyvų valdymą

„Verslo žinios“ jau rašė, kad regioninių kelių įmonių reforma, jei jos antrai daliai pritars Seimas, numatoma baigti šiemet.

Pagal Susisiekimo ministerijos planą, VĮ „Kelių priežiūra“ pradės veikti 2018 m. Kasmet bus taupoma iki 10%, arba po 8,5 mln. Eur kelių įmonėms skiriamų biudžeto lėšų. Įmonės valdyboje dominuos nepriklausomi nariai, jose nebus politinio pasitikėjimo, t.y. ministerijos skiriamų, žmonių. Įmonę numatoma steigti ne Vilniuje, tačiau konkreti vieta dar nenumatyta.

Pasak ministro Masiulio, neefektyviai ir neskaidriai valdomos valstybinės kelių įmonės jau seniai pribrendo tokiai pertvarkai.

„Turime daug informacijos apie artimųjų įdarbinimą tose įmonėse, matome neefektyvų valstybės turto valdymą, kai keliai nuvalomi iki rajono ribos. Kiekvienas regionas gyvena kaip atskira kunigaikštystė, karalystė. Puotos, sandoriai su šeimos nariais. Tai buvo šių įmonių kasdienybė. Turto naudojimas kaip savo nėra moderni Lietuva. Tai tikrai nedaro garbės mūsų valstybei. Ir tai turi keistis“, – pristatydamas pertvarkos planą kalbėjo ministras.

Kasmet regioninėms kelių įmonėms dabar skiriama po 90 mln. Eur, kiekviena savo nuožiūra leidžia tuos pinigus, rūpinasi tik savo regionais.

Kaip minėta, vienas pagrindinių reformos tikslų – korupcijos mažinimas.

Nuo 2003 m. įranga buvo perkama per brangiai, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys. Pavyzdžiui, dešimt metų kelių ženklinimo darbai buvo padalinti tarp UAB „Biseris“ ir UAB „Kasandros grupė“ – jos tam gavo po 30 mln. Eur.

„Nemanau, kad tai yra sutapimas“, - tęsė p. Masiulis.

VŽ rašė, kad, neoficialiomis žiniomis, „Kasandros grupės“ savininkas Arūnas Cicėnas įtariamas galėjęs bandyti paveikti teisėsaugą Vytauto Gapšio naudai.

Be to, tęsia mintį p. Masiulis, nustatytas ne vienas atvejis, kai įmonių vadovaujantys darbuotojai savo naudai naudojo valstybės turą. Pavyzdžiui, Jurbarko kelių tarnybos vadovas savo brolio sodyboje padėjo tvarkytis su valstybine įranga.

„Pati sistema priešinsis, bet manau, kad politinis palaikymas tikrai bus“, – sako p. Masiulis.