„Veolia“ pateikė ieškinį Lietuvai: suma 100 mln. Eur

Publikuota: 2016-01-27
Atnaujinta 2016-01-27 12:49
Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ arbitražui Vašingtone teikia ieškinį dėl Lietuvos vykdomo „investicijų nusavinimo“.

Prašymą investicinių ginčų arbitražui ICSID bendrovė pateikė antradienį. Ieškinys teikiamas prieš Lietuvos Respubliką.

„Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo“, – paskelbta trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje.

Anksčiau „Dalkia“ vardu veikusi Prancūzijos kompanija Lietuvoje valdo „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“, teikiančias šilumą Vilniui ir dar 9 savivaldybėms.

Bendrovės teisinių veiksmų priežastis – Lietuvos nenoras „kompensuoti reikšmingų nuostolių“, kuriuos „Veolia“ patyrė, „įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams“, teigiama kompanijos spaudai pateiktoje informacijoje.

„Mes kreipiamės dėl to, kad Lietuva nuolatos keitė įstatymus, nors buvo įsipareigojusi saugoti Prancūzijos investuotojus“, – paaiškina Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.

Pasak jos, kalbama apie daugiau nei 50 įstatymų pakeitimų, kurių dalis turėjo neigiamos įtakos kompanijos turtui Lietuvoje. Tiesa, konkrečių atvejų p. Ghendouri neįvardija, teigdama, jog tai yra kol kas konfidenciali bylos medžiama. „Veolia“ skaičiuoja, kad žala kompanijai siekia daugiau nei 100 mln. Eur.

Pasak Stanimiro Alexandrovo, „Veolia“ atstovaujančios teisininkų bendrovės „Sidley Austin LLP“ vyr. partnerio, arbitražas inicijuojamas pagal Prancūzijos ir Lietuvos susitarimą dėl investicijų apsaugos.

„Tai išskirtinis sprendimas. Mes niekada nesibylinėjome su Europos valstybe“, – sako p. Ghendouri, tuo pačiu pažymėdama, kad jau bylinėjosi ir laimėjo arbitražą prieš Argentiną.

Kaltina šmeižtu

Kitas dalykas, pasak p. Ghendouri, dėl kurio kompanija nepatenkinta Lietuva – „nuolatinis persekiojimas“, kurį patiria bendrovė.

„Aš čia tam, kad (...) atsakyčiau kurį laiką besitęsiančius į pagrindo neturinčius kaltinimus, atakas ir asmeninius kai kurių politikų manevrus“, – sako p. Ghendouri.

Anot jos, kompanija tapo politinių kovų auka.

„Buvo labai daug bandymų įtraukti mus į politines kovas, peršant visuomenei, kad „Veolia“ ir vietos kompanija „Icor“ yra vienas ir tas pats. Tai paprasčiausiai netiesa“, – sako p. Ghendouri.

Nepaisant to, ji neigia, kad kompanija turi ketinimų palikti Lietuvą, kurioje verslą plėtoja jau keliolika metų.

Gynybinė pozicija

Rokas Masiulis, energetikos ministras, išplatintame pranešime teigia, kad toks pareiškimas gali būti „pirmasis šūvis“ galimame ginčų maratone.

„Dar nematėme dokumentų, todėl negalime komentuoti detalių. Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėjo būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus. Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai, – pranešime cituojamas ministras. – Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje. Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visiems šilumos vartotojams“.

Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, savivaldybėje atsakingas už energetikos klausimus, VŽ teigia, kad reikėtų sulaukti detalesnės informacijos apie tą ieškinį ir kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, ir susipažinti su jų pretenzijomis ir argumentais.

„Kiek suprantu iš pranešimų, jie daugiau turi pretenzijų nacionalinei valdžiai dėl tam tikrų teisės aktų, kurie liečia jų verslą Lietuvoje. Bet šiaip jų užimtą poziciją vertinu kaip gynybinę, ruošiantis 2017 m. pirmajam ketvirčiui, kai baigsis 15 metų trukusi Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis“, – sako jis.

„Jie tiesiog bando užimti tam tikras gynybines pozicijas dar prieš tai, kai reikės grąžinti šilumos tinklus Vilniaus miestui. Bet neįsivaizduoju situacijos, kad šis kreipimasis ar jo nagrinėjimas tarptautiniame arbitraže galėtų kaip nors sustabdyti ar atidėti nuomos sutarties nutraukimą, – įsitikinęs vicemeras. – O šitas ieškinys gali būti kaip gynybinė pozicija, ruošiantis galimoms nepalankioms sutarties nutrūkimo sąlygoms, pvz., jeigu iš „Veolia“ būtų pareikalauta tam tikrų kompensacijų dėl netinkamai vykdytų sutarties sąlygų“.

Ponas Benkunskas neatmeta galimybės, kad tokių pretenzijų gali būti, nes per tuos 15 m., kai galiojo sutartis, akivaizdžiai nebuvo imtasi pakankamai energingų priemonių, kad šiluma vilniečiams ženkliau atpigtų, taip, kaip buvo įsipareigota sutartyje.

Tiesa, pati p. Ghendouri kalba, kad bendrovė neketina prieštarauti šilumos ūkio grąžinimui Vilniaus valdžiai, kuris numatytas sutartyje, ir nemato sąsajų tarp planuojamo pasitraukimo ir arbitražo ginčo.

Sieja su VIAP

„Matyt, tas ieškinys susijęs ir su investuotojų nepasitenkinimu, kad Vyriausybė panaikino VIAP šilumos elektrinėms, todėl teko uždaryti Vilniaus trečiąją elektrinę“, – VŽ sako Ričardas Sargūnas, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.

„Mes komisijoje jau prieš kelis mėnesius buvom pasikvietę ir Vyriausybės, ir investuotojų, tai yra „Veolios“, atstovus, išklausėm jų argumentus ir pozicijas. Vyriausybė tada tikino, kad viskas čia bus gerai, visi tam žingsniui pasirengę. Esą VIAP panaikintas, nes nebeliko poreikio remti tam tikrus energijos gamintojus, atsiradus elektros jungtims su Švedija ir Lenkija. Bet mes kiek suabejojome, ar tikrai taip jau viskas gerai ten, ar tikrai nėra skubama su tais žingsniais, kurie sukėlė ir investuotojų nepasitenkinimą. Kaip rodo šios dienos žinios apie ieškinį, panašu, kad buvom bent iš dalies teisūs“, – teigia jis.

Pasak p. Sargūno, dabar institucijos turės paruošti „labai aiškią bendrą poziciją“ dėl kaltinimų Lietuvai.

„Icor“ vaidmuo

Nors formaliai tarp „Veolia“ verslo Lietuvoje ir „Icor“ sąsajų nėra, vienas iš lietuvių koncerno akcininkų Linas Samuolis vadovauja tiek „Vilniaus energijai“, tiek „Litesko“.

Praėjusių metų pabaigoje Konkurencijos taryba nubaudė „Icor“ grupės UAB „Bionovus“ ir „Vilniaus energiją“ už draudžiamus susitarimus. Bendrovės nubaustos už tai, kad „Vilniaus energija pirko biokurą tik iš „Bionovus“ ir taip pažeidė įstatymą bei brangino šilumą vartotojams.

„Vilniaus energija“ nubausta 19 mln. Eur, o „Bionovus“ teises ir pareigas perėmusi Estijos „First Opportunity OU“ – 3,5 mln. Eur bauda. VŽ šaltinių duomenimis, 2011–2012 m. „Bionovus“ biokurą „Vilniaus energijai“ pardavė už maržą, viršijančią 60%.

Sutartis baigiasi 2017 m.

„Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį penkiolikai metų išsinuomojo 2002 m. Kaip yra nurodę dabartinės Vilniaus valdžios atstovai, ši sutartis nebus pratęsiama ir ūkį 2017 m. vasarį perims savivaldybės AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Per šiuos metus planuojama atlikti turto vertinimą ir suskaičiuoti, ar jo vertė per 15 metų padidėjo dėl investicijų, ar sumažėjo dėl amortizacijos. Pirmuoju atveju Vilniaus savivaldybė liktų skolinga „Vilniaus energijai“, antruoju – atvirkščiai.

Praėjusių metų pabaigoje, pasikeitus VIAP subsidijų tvarkai ir įmonei netekus paramos elektrai gaminti, „Vilniaus energija“ nusprendė, kad Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės toliau eksploatuoti neapsimoka ir pradėjo jos perdavimo savivaldybei procesą.

Be šios „Vilniaus energija“ dar valdo Vilniaus antrąją termofikacinę elektrinę, turinčią ir biokuro katilą, bei keliasdešimt mažesnių katilinių.

„Litesko“ tiekia šilumą ir karštą vandenį 9 savivaldybėse, kur taip pat turi keliolikos ar daugiau metų sutartis dėl infrastruktūros nuomos. Bendrovė valdo 59 katilines, kurių bendras galingumas 897 MW, teigiama jos interneto tinklapyje.

Naujausiais duomenimis, „Vilniaus energija“ 2014 m. gavo 221,5 mln. Eur pajamų, 2013 m. – 186,2 mln. Eur. „Litesko“ 2014 m. gavo 51,4 mln. Eur pajamų, o 2013 m. – 59,1 mln. Eur.

„Veolia“ grupės pajamos 2014 m. siekė 24,4 mlrd. Eur.

FOTOGALERIJA „Veolia“ pateikė ieškinį prieš Lietuvą (11 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
ESO: investicijos energijos skirstymo kainos nedidins Premium

AB Energijos skirstymo operatorius turi investicijų planą ateinantiems 10-iai metų – į elektros ir dujų...

Energetika
06:00
Pasikeitus garantinio tiekimo kainodarai siūlo iš naujo rinktis energijos tiekėją Rėmėjo turinys 1

Patvirtinus LR Elektros energetikos įstatymo nuostatų pakeitimus keičiasi garantinio energijos tiekimo...

Pramonė
2018.07.17
Ignalinos AE reaktorių išmontavimui siekia gauti 780 mln. Eur 4

Lietuva siekia užsitikrinti visą būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktorių...

Energetika
2018.07.17
ESO per 10 metų investuos 2,1 mlrd. Eur 5

AB „Energijos skirstymo operatorius“ turi investicijų planą ateinantiems 10 metų – į elektros ir dujų...

Energetika
2018.07.17
JAV nepanoro taikyti išimčių ES bendrovėms Irane 5

Vašingtonas atmetė ES prašymą Europos bendrovėms, dirbančioms Irane, taikyti išimtis iš sankcijų, kurias JAV...

Energetika
2018.07.16
Teismas nepatvirtino Energetikos inspekcijos ir „Danpower“ taikos sutarties 1

Teismas nepatvirtino Energetikos inspekcijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ taikos...

Energetika
2018.07.12
„Inter RAO Lietuvos“ valdybai vadovaus Panina 2

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ valdomos Lietuvos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ valdybai...

Energetika
2018.07.12
Individualioms saulės jėgainėms – 3,3 mln. Eur Premium

Norintieji pigiau įsirengti saulės elektrinę ar pasikeisti iškastinio kuro šildymo katilą į biokuro gali...

Energetika
2018.07.12
Skvernelio prašymas dėl leidimų išdavimo ir panaikinimo biokuro jėgainėms atmestas dar kartą 2

Premjero Sauliaus Skvernelio prašymas išnagrinėti energetikams išduotų ir atimtų leidimų aplinkybes antrą...

Energetika
2018.07.11
LAT nesutiko priteisti beveik 10.000 Eur žalos už sugadintą elektros skaitiklį Premium 2

Dvi moterys, iš kurių Energijos skirstymo operatorius (ESO) siekė atitinkamai prisiteisti 8.181 ir 9.187 Eur...

Energetika
2018.07.11
„Eesti Energia“ gavo leidimą Latvijoje perimti „Nelja Energia“ 1

Latvijos konkurencijos departamentas pritarė Estijos valstybės valdomos energetikos grupės „Eesti Energia“...

Energetika
2018.07.11
„Klaipėdos naftai“ bus perduota sporto salė šalia SGD stoties

Valstybės valdomai naftos produktų krovos bendrovei ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei...

Statyba ir NT
2018.07.11
Sugriežtinta senų suskystintų naftos dujų balionų naudojimo tvarka 1

Trečiadienį įsigaliojo energetikos ministro įsakymas, kuriuo sugriežtinamos senų balionų, pagamintų ne pagal...

Energetika
2018.07.11
Kinijoje statomos dvi gigantiškos akumuliatorių gamyklos 5

Vienas iš didžiausių pasaulyje akumuliatorių gamintojų – JAV investuotojo Warreno Buffeto palaikomas Kinijos...

Transportas
2018.07.11
„Lietuvos dujų tiekimas“ virs „Lietuvos energijos tiekimu“ ir pardavinės elektrą gyventojams 5

AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) visuomeninio elektros tiekimo (elektros tiekimo...

Energetika
2018.07.10
Lietuvių „Contrarian Ventures“ investavo į JK bendrovę Premium

Rizikos kapitalo fondų valdymo bendrovės „Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos Energijos“ išmaniosios...

Technologijos
2018.07.10
Šveicarijoje – didžiausias Europoje elektromobilių įkrovos centras 6

Šveicarų energetikos bendrovė EBL netoli Bazelio miesto planuoja didžiausią Europoje elektromobilių įkrovos...

Energetika
2018.07.09
Karbauskis toliau taikosi į Kubilių ir „Modus grupę“ 26

Ramūnas Karbauskis, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos seniūnas, ketina siūlyti tirti...

Energetika
2018.07.09
„Fortum Heat Lietuvos“ pelnas pernai augo 47% 3

Suomijos kompanijos „Fortum“ valdoma šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ pernai uždirbo 5,424 mln. Eur...

Energetika
2018.07.09
Į Ukrainos vėjo energetiką – 100 mln. Eur lietuviškos investicijos Premium 6

Lietuviško kapitalo bendrovė „Yuzhne Energy“ Ukrainoje pradeda statyti 70 megavatų (MW) galios vėjo parką.

Energetika
2018.07.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau