„Veolia“ pateikė ieškinį Lietuvai: suma 100 mln. Eur

Publikuota: 2016-01-27
Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ arbitražui Vašingtone teikia ieškinį dėl Lietuvos vykdomo „investicijų nusavinimo“.

Prašymą investicinių ginčų arbitražui ICSID bendrovė pateikė antradienį. Ieškinys teikiamas prieš Lietuvos Respubliką.

„Veolia“ reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo“, – paskelbta trečiadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje.

Anksčiau „Dalkia“ vardu veikusi Prancūzijos kompanija Lietuvoje valdo „Vilniaus energiją“ ir „Litesko“, teikiančias šilumą Vilniui ir dar 9 savivaldybėms.

Bendrovės teisinių veiksmų priežastis – Lietuvos nenoras „kompensuoti reikšmingų nuostolių“, kuriuos „Veolia“ patyrė, „įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams“, teigiama kompanijos spaudai pateiktoje informacijoje.

„Mes kreipiamės dėl to, kad Lietuva nuolatos keitė įstatymus, nors buvo įsipareigojusi saugoti Prancūzijos investuotojus“, – paaiškina Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.

Pasak jos, kalbama apie daugiau nei 50 įstatymų pakeitimų, kurių dalis turėjo neigiamos įtakos kompanijos turtui Lietuvoje. Tiesa, konkrečių atvejų p. Ghendouri neįvardija, teigdama, jog tai yra kol kas konfidenciali bylos medžiama. „Veolia“ skaičiuoja, kad žala kompanijai siekia daugiau nei 100 mln. Eur.

Pasak Stanimiro Alexandrovo, „Veolia“ atstovaujančios teisininkų bendrovės „Sidley Austin LLP“ vyr. partnerio, arbitražas inicijuojamas pagal Prancūzijos ir Lietuvos susitarimą dėl investicijų apsaugos.

„Tai išskirtinis sprendimas. Mes niekada nesibylinėjome su Europos valstybe“, – sako p. Ghendouri, tuo pačiu pažymėdama, kad jau bylinėjosi ir laimėjo arbitražą prieš Argentiną.

Kaltina šmeižtu

Kitas dalykas, pasak p. Ghendouri, dėl kurio kompanija nepatenkinta Lietuva – „nuolatinis persekiojimas“, kurį patiria bendrovė.

„Aš čia tam, kad (...) atsakyčiau kurį laiką besitęsiančius į pagrindo neturinčius kaltinimus, atakas ir asmeninius kai kurių politikų manevrus“, – sako p. Ghendouri.

Anot jos, kompanija tapo politinių kovų auka.

„Buvo labai daug bandymų įtraukti mus į politines kovas, peršant visuomenei, kad „Veolia“ ir vietos kompanija „Icor“ yra vienas ir tas pats. Tai paprasčiausiai netiesa“, – sako p. Ghendouri.

Nepaisant to, ji neigia, kad kompanija turi ketinimų palikti Lietuvą, kurioje verslą plėtoja jau keliolika metų.

Gynybinė pozicija

Rokas Masiulis, energetikos ministras, išplatintame pranešime teigia, kad toks pareiškimas gali būti „pirmasis šūvis“ galimame ginčų maratone.

„Dar nematėme dokumentų, todėl negalime komentuoti detalių. Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėjo būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus. Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai, – pranešime cituojamas ministras. – Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje. Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visiems šilumos vartotojams“.

Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras, savivaldybėje atsakingas už energetikos klausimus, VŽ teigia, kad reikėtų sulaukti detalesnės informacijos apie tą ieškinį ir kreipimąsi į tarptautinį arbitražą, ir susipažinti su jų pretenzijomis ir argumentais.

„Kiek suprantu iš pranešimų, jie daugiau turi pretenzijų nacionalinei valdžiai dėl tam tikrų teisės aktų, kurie liečia jų verslą Lietuvoje. Bet šiaip jų užimtą poziciją vertinu kaip gynybinę, ruošiantis 2017 m. pirmajam ketvirčiui, kai baigsis 15 metų trukusi Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis“, – sako jis.

„Jie tiesiog bando užimti tam tikras gynybines pozicijas dar prieš tai, kai reikės grąžinti šilumos tinklus Vilniaus miestui. Bet neįsivaizduoju situacijos, kad šis kreipimasis ar jo nagrinėjimas tarptautiniame arbitraže galėtų kaip nors sustabdyti ar atidėti nuomos sutarties nutraukimą, – įsitikinęs vicemeras. – O šitas ieškinys gali būti kaip gynybinė pozicija, ruošiantis galimoms nepalankioms sutarties nutrūkimo sąlygoms, pvz., jeigu iš „Veolia“ būtų pareikalauta tam tikrų kompensacijų dėl netinkamai vykdytų sutarties sąlygų“.

Ponas Benkunskas neatmeta galimybės, kad tokių pretenzijų gali būti, nes per tuos 15 m., kai galiojo sutartis, akivaizdžiai nebuvo imtasi pakankamai energingų priemonių, kad šiluma vilniečiams ženkliau atpigtų, taip, kaip buvo įsipareigota sutartyje.

Tiesa, pati p. Ghendouri kalba, kad bendrovė neketina prieštarauti šilumos ūkio grąžinimui Vilniaus valdžiai, kuris numatytas sutartyje, ir nemato sąsajų tarp planuojamo pasitraukimo ir arbitražo ginčo.

Sieja su VIAP

„Matyt, tas ieškinys susijęs ir su investuotojų nepasitenkinimu, kad Vyriausybė panaikino VIAP šilumos elektrinėms, todėl teko uždaryti Vilniaus trečiąją elektrinę“, – VŽ sako Ričardas Sargūnas, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas.

„Mes komisijoje jau prieš kelis mėnesius buvom pasikvietę ir Vyriausybės, ir investuotojų, tai yra „Veolios“, atstovus, išklausėm jų argumentus ir pozicijas. Vyriausybė tada tikino, kad viskas čia bus gerai, visi tam žingsniui pasirengę. Esą VIAP panaikintas, nes nebeliko poreikio remti tam tikrus energijos gamintojus, atsiradus elektros jungtims su Švedija ir Lenkija. Bet mes kiek suabejojome, ar tikrai taip jau viskas gerai ten, ar tikrai nėra skubama su tais žingsniais, kurie sukėlė ir investuotojų nepasitenkinimą. Kaip rodo šios dienos žinios apie ieškinį, panašu, kad buvom bent iš dalies teisūs“, – teigia jis.

Pasak p. Sargūno, dabar institucijos turės paruošti „labai aiškią bendrą poziciją“ dėl kaltinimų Lietuvai.

„Icor“ vaidmuo

Nors formaliai tarp „Veolia“ verslo Lietuvoje ir „Icor“ sąsajų nėra, vienas iš lietuvių koncerno akcininkų Linas Samuolis vadovauja tiek „Vilniaus energijai“, tiek „Litesko“.

Praėjusių metų pabaigoje Konkurencijos taryba nubaudė „Icor“ grupės UAB „Bionovus“ ir „Vilniaus energiją“ už draudžiamus susitarimus. Bendrovės nubaustos už tai, kad „Vilniaus energija pirko biokurą tik iš „Bionovus“ ir taip pažeidė įstatymą bei brangino šilumą vartotojams.

„Vilniaus energija“ nubausta 19 mln. Eur, o „Bionovus“ teises ir pareigas perėmusi Estijos „First Opportunity OU“ – 3,5 mln. Eur bauda. VŽ šaltinių duomenimis, 2011–2012 m. „Bionovus“ biokurą „Vilniaus energijai“ pardavė už maržą, viršijančią 60%.

Sutartis baigiasi 2017 m.

„Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ sostinės šilumos ūkį penkiolikai metų išsinuomojo 2002 m. Kaip yra nurodę dabartinės Vilniaus valdžios atstovai, ši sutartis nebus pratęsiama ir ūkį 2017 m. vasarį perims savivaldybės AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Per šiuos metus planuojama atlikti turto vertinimą ir suskaičiuoti, ar jo vertė per 15 metų padidėjo dėl investicijų, ar sumažėjo dėl amortizacijos. Pirmuoju atveju Vilniaus savivaldybė liktų skolinga „Vilniaus energijai“, antruoju – atvirkščiai.

Praėjusių metų pabaigoje, pasikeitus VIAP subsidijų tvarkai ir įmonei netekus paramos elektrai gaminti, „Vilniaus energija“ nusprendė, kad Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės toliau eksploatuoti neapsimoka ir pradėjo jos perdavimo savivaldybei procesą.

Be šios „Vilniaus energija“ dar valdo Vilniaus antrąją termofikacinę elektrinę, turinčią ir biokuro katilą, bei keliasdešimt mažesnių katilinių.

„Litesko“ tiekia šilumą ir karštą vandenį 9 savivaldybėse, kur taip pat turi keliolikos ar daugiau metų sutartis dėl infrastruktūros nuomos. Bendrovė valdo 59 katilines, kurių bendras galingumas 897 MW, teigiama jos interneto tinklapyje.

Naujausiais duomenimis, „Vilniaus energija“ 2014 m. gavo 221,5 mln. Eur pajamų, 2013 m. – 186,2 mln. Eur. „Litesko“ 2014 m. gavo 51,4 mln. Eur pajamų, o 2013 m. – 59,1 mln. Eur.

„Veolia“ grupės pajamos 2014 m. siekė 24,4 mlrd. Eur.

FOTOGALERIJA „Veolia“ pateikė ieškinį prieš Lietuvą (11 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

10 didžiausių energetikos bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Litesko, UAB46.9146.73852
Vilniaus energija, UAB151.0582.87241
INTER RAO Lietuva, AB138.93211.72125
Kauno energija, AB61.1888.214478
Elektrum Lietuva, UAB68.93562419
Energijos tiekimas, UAB81.37911.81529
LitMet, UAB43.7154.47922
Litgrid, AB143.21518.883235
Lietuvos energijos gamyba, AB151.75848.330399
Lietuvos dujų tiekimas, UAB195.386-14.29131
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.
Vieta Lietuvos „Gazelė 2015“ Bendrovė Augimas (2011-2014),% Apskritis
11 Nordic Power Management, UAB 1.392% Vilniaus
1589 UAB „ENERTY“ 68% Vilniaus
2496 UAB „ELEKTRĖNŲ KOMUNALINIS ŪKIS“ 43% Vilniaus
2697 UAB „Gemba“ 39% Vilniaus
3037 UAB „VĖJO VATAS“ 34% Klaipėdos

10 didžiausių pramonės bendrovių

BendrovėApyvarta (tūkst. Eur)Pelnas (tūkst. Eur)Darbuotojų skaičius
Baltic Agro, UAB161.087942115
BOEN Lietuva, UAB156.8445941.331
Orion Global pet, UAB213.6443.812121
Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB176.67893.764621
Lytagra, AB139.7555.769605
Achema, AB359.2534.3971.141
Lifosa, AB367.4214.490954
ORLEN Lietuva, AB3.216.158214.2341.348
Viada LT, UAB201.0753.8241.001
SBA baldų kompanija, UAB351.11812.78159
Lentelė sudaryta pagal „Verslo žinių“ publikuotus reitingus iš bendrovių, pateikusių duomenis Registrų centrui.

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau