Nerijus Numavičius investavo į VU fondą

Publikuota: 2017-09-13
Nerijus Numavičius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Numavičius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prieš daugiau nei metus įkurto Vilniaus universiteto (VU) fondo dalininku ir ketvirtuoju valdybos nariu tapo verslininkas ir investuotojas Nerijus Numavičius. 

Ponas Numavičius į fondą investavo 300.000 Eur - tai yra mažiausia suma, kuria prie fondo gali prisidėti dalininkai. Balandžio pradžioje VU fonde buvo sukaupta 1 mln. Eur kapitalo, o šiuo metu - 1,3 mln. Eur.

„Prie VU fondo išsikeltų tikslų ugdyti Lietuvos talentus ir nuosekliai stiprinti ilgalaikį universiteto ir valstybės tarptautinį konkurencingumą prisidėti nutariau ne vien tik piniginėmis lėšomis. Manau, kad mano sukaupta patirtis versle ir ankstesnis pirmininkavimas VU Verslo mokyklos taryboje gali būti naudingi stiprinant VU paramos fondo veiklą. Nutariau būti ne tik šio fondo dalininkas, bet ir dalyvauti fondo valdybos veikloje“, – sako p. Numavičius.

Kiti VU neliečiamojo fondo valdybos nariai yra Alvydas Žabolis, Rimantas Kraujalis ir Algis Petras Piskarskas.

VU fondo steigimo sutartį praėjusių metų balandį pasirašė trys pirmieji investuotojai: UAB „Ekspla“, UAB „Šviesos konversija“ ir verslininkas p. Žabolis. Pernai birželį fondo rėmėju tapo Europos Parlamento narys, filantropas Antanas Guoga.

VŽ rašė, kad VU tikisi, jog šiais metais fondas perlips 2 mln. Eur sukaupto kapitalo ribą, o per kelerius ateinančius metus – 10 mln. Eur sumą. Universitetas planuoja, kad po 25 metų fondo investicijų suteikiama grąža galės padengti trečdalį universiteto sąnaudų.

Ponas Numavičius pats yra VU alumnas – 2001 m. baigė VU Medicinos fakultetą. Pasak p. Numavičiaus, universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas geriausiai atitinka jo paramos filosofiją, pagal kurią fondo lėšos turi būti valdomos, o ne „pravalgomos“.

Jo manymu, parama įgauna didesnę prasmę, kai fondo valdytojai turi dirbti taip, kad fondo investuotos lėšos generuotų kuo didesnę grąžą. Tai yra įvairiapusė nauda – universitetas ir jo studentai gauna finansinę paramą, o fondo valdytojai ir jų žinios taip pat auga kartu su fondu.

Tai pirmasis Lietuvoje įkurtas universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas, į kurį įneštos lėšos bus investuojamos, o grąža bus naudojama universiteto reikmėms: moksliniams tyrimams, studentų ir dėstytojų stažuotėms, vizituojantiems dėstytojams pritraukti. Į šį fondą investuoti gali visi norintys.

2016 m. žurnalas „Veidas“ Nerijaus Numavičius turtą įvertino 1,2 mlrd. Eur. O amerikiečių leidinys „Forbes“ jo turtą įvertino 1 mlrd. USD.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„EfTEN Capital“ valdomo turto vertė pasiekė 700 mln. Eur 1

2018-ųjų pabaigoje didžiausio Baltijos šalyse komercinio nekilnojamojo turto (NT) fondų valdymo...

Statyba ir NT
2019.01.18
Mirė „Vanguard“ įkūrėjas ir indeksinio investavimo tėvas J. Bogle 5

Eidamas 90-uosius mirė Jackas Bogle‘as, vienos didžiausių investicijų valdymo grupės „Vanguard“ įkūrėjas ir...

Rinkos
2019.01.17
Didžiosios pensijų fondų turto kraustynės: kaupimas senjorystei su daugiau adrenalino Premium 4

Antros pakopos pensijų sistemai pereinant prie privalomos gyvenimo ciklo investavimo strategijos, fondų...

Rinkos
2019.01.17
„East Capital“ baltišką rinką pakuoja į platesnį regioną Premium 2

Švedijos investicijų bendrovės valdomas investicijų Baltijos rinkoje fondas „East Capital Baltics“ keičia...

Rinkos
2019.01.14
Nekrologas seniesiems II pakopos pensijų fondams: kaupimas pasiteisino Premium 7

Anapilin iškeliauja senieji II pakopos pensijų fondai. Jų 15 metų veiklos istoriją apibendrinantys valdytojai...

Rinkos
2019.01.10
II pensijų pakopoje – 130.000 potencialiai naujų klientų dalybos Premium 20

Automatinis niekada pensijai nekaupusių žmonių įtraukimas į II pakopos sistemą nuo šių metų šalies pensijų...

Rinkos
2019.01.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau