Ruošia pensijų kaupimo pertvarką – nori optimizuoti II pakopą
„Sodros“ ir II pensijų pakopos optimizavimas – taip vadinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos logotipais papuošta ppt prezentacija, kurioje išdėstytas planas, kaip pertvarkyti II pakopos sistemą. Ją iš šaltinių gavo „Verslo žinios“, pirmieji keletą metmenų paskelbė 15min.lt.
Optimizavimo sumanytojai siūlo, kad iki 2022 m. palaipsniui išnyktų „Sodros“ įmoka į II pakopos fondus, kurią per šį laiką pakeistų pervedimai iš valstybės biudžeto, kurie iki 2022 m. pasiektų 4%.
Valstybės biudžeto subsidija būtų skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Pats kaupiantysis privalomai į II pakopą pervestų po 2% – irgi skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Iš kaupiančiojo dar būtų reikalaujama papildomos 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio įmokos.
Taip norima „2022 m. pasiekti nuo algos 8% įmoką, kuri leistų tikėtis nuo algos bent 16% pensijos“, teigiama II pakopos pertvarkos planuose.
Dar galima ir savanoriška papildoma 2% įmoka asmens arba darbdavio lėšomis – tokiu atveju būtų pasiekta 10% įmoka nuo vidutinio darbo užmokesčio. Siūlymai motyvuojami tuo, kad tiek II pakopoje kaupiančiųjų neprisidedant (tik 2% „Sodros“ įmoka), tiek pagal schemą 2+2+2 kaupimas yra per mažas – „nesusikaups pensijai“, teigia optimizavimo idėjos autoriai.
Optimizavimo idėjos autoriai numato pereinamąjį laikotarpį II pakopos pensijų fondų dalyviams – pasirinkti naują tvarką arba nebekaupti II pakopoje. Pastaruoju atveju galimi pora pasirinkimų – sukauptos lėšos lieka fonduose ir nebemažinama „Sodros“ pensija arba sukauptos lėšos grąžinamos „Sodrai“, valstybės biudžetui ir žmogui, jei kaupė pagal 2+2+2 schemą, ir atstatomos pensinės teisės. Neišreiškusiems valios būtų suteikta teisė apsispręsti per 3–5 metus.
„Dar darbiniai failai“, klausiami apie pasirodžiusą informaciją sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Jakeliūno siūlymai
VŽ gavo ir Stasio Jakeliūno, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko siūlymus pertvarkyti II pakopos PF sistemą. Ponas Jakeliūnas teigia, kad sistema nepasiekia jai keltų tikslų, nes veikia kaip kaupimo, bet ne pensijų sistema.
„Tai iliustruoja ir tas faktas, kad iš baigusių kaupti ir sulaukusių pensinio amžiaus tik apie 1% dalyvių įsigijo pensijų anuitetą“, – kartu su pertvarkos idėjomis VŽ gautame rašte nurodo p. Jakeliūnas.
Pasak p. Jakeliūno, antrojoje pensijų sistemos pakopoje toliau turėtų kaupti tik tie dalyviai, kurie kaupia ir savo asmeninėmis lėšomis.
„Visi kiti dalyviai turėtų pilnai (atstatant jų teises į dėl kaupimo sumažėjusią „Sodros“ pensijos dalį ir pervedant jų kaupimo sąskaitose esančias lėšas, nekreipiant dėmesio į investavimo rezultatus) grįžti į „Sodros“ sistemą“, – teigia p. Jakeliūnas.
Šalia idėjų apie didesnes kaupiančiųjų įmokas, darbdavių prisidėjimą p. Jakeliūnas mini, kad būtina pertvarkyti ir anuitetų sistemą, sukuriant vieną tiekėją.
„Tai leistų užtikrinti didesnes anuitetų išmokas (bent 20-25% ir, tuo pačiu, didesnę suminę pensiją) sulaukus pensinio amžiaus ir padidintų sistemos dalyvių apsaugą nuo anuiteto tiekėjo bankroto rizikos“, – teigia p. Jakeliūnas.
Taip pat, pasak ekonomisto, svarstytina galimybė sumažinti kartelę sukauptai sumai, įsigyjant anuitetą. Pagal dabartinį reguliavimą reikia sukaupti apie 13.000 Eur.
Ponas Jakeliūnas mano, kad valstybės biudžeto įmokos į II pakopos pensijų fondus turėtų būti diferencijuojamos pagal kaupiančiojo pajamas.
„Valstybės biudžetas toliau pervestų (jei įmokas moka ir sistemos dalyvis iš asmeninių lėšų) 2 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), jei dalyvio vidutinės pajamos yra nuo 1 iki 3 VDU. Jei dalyvio pajamos mažesnės, Valstybės biudžetas perveda 2 proc. asmens vidutinių pajamų. Jei asmens vidutinės pajamos yra nuo 3 iki 5 VDU, Valstybės biudžetas perveda mažiau nei 2 proc. VDU (mažėjančia tvarka). Jei asmens vidutinės pajamos viršija 5 VDU, Valstybės biudžetas papildomų įmokų neperveda“, – siūlo p. Jakeliūnas.
