Mobiliojo ryšio operatorių mokėjimų platforma gavo licenciją

Lietuvos bankas pirmadienį išdavė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją UAB „Mobilūs mokėjimai“, kuri ateityje ir turėtų valdyti momentinių mokėjimų platformą.

VŽ rašė, kad nedideli keliasdešimties eurų momentiniai mokėjimai, kurie per visų operatorių bendrą platformą bus vykdomi tarp mobiliojo ryšio vartotojų per specialiai tam skirtą programėlę, turėtų tapti papildomu operatorių pajamų šaltiniu šalia balso telefonijos ir duomenų perdavimo.

UAB „Mobilūs mokėjimai“ direktore paskirta Jolita Kurtinaitienė, „Bitės“ Verslo sprendimų, tarptinklinio ryšio ir rizikos valdymo vadovė, kuri yra ir 100% akcijų bendrovėje savininkė, o įmonės valdyboje, be jos pačios, taip pat dirba Pranas Kuisys, „Bitės“ vykdomasis direktorius, ir Aurimas Kapočius, „Bitės“ išmaniųjų įrenginių verslo plėtros vadovas.

„Dabartinėje stadijoje dar nelabai galiu ką komentuoti ir pasakoti. Galiu tik pasakyti, kad judama ta linkme, kaip ir buvo skelbta. Daugiau informacijos apie šį projektą galėsime pateikti vasaros viduryje, link rudens, kai bus aišku dėl koncentracijos leidimo iš Europos Komisijos ir kitų dalykų“, – VŽ pirmadienį sakė p. Kuisys.

Atsakydamas į klausimą, kodėl įmonės valdyboje dirba tik „Bitės“ žmonės, jis teigė, kad „vėliau, kai įvyks visi procesai, vadovybės pasiskirstymas įmonėje keisis“.

Palaiko Lietuvos bankas

Lietuvos bankas šiandieniniame pranešime apie išduotą licenciją pažymi, kad palankios reguliacinės ir priežiūrinės aplinkos sudarymas finansinių paslaugų teikimo veiklai, taip pat inovacijų finansų sektoriuje skatinimas yra viena iš strateginių Lietuvos banko 2017–2020 m. veiklos krypčių.

„Kartu su kitomis šalies institucijomis Lietuvos bankas siekia, kad Lietuva taptų finansinių technologijų centru Šiaurės ir Baltijos šalių regione“, – teigiama pranešime.

VŽ rašė, kad trijų didžiųjų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių ir bendrovės „Telia Lietuva“ susivienijimas bendram projektui yra gana unikalus net ir pasauline prasme. Lietuvos banko atstovai teigia, kad jei projektą pavyktų įgyvendinti, Lietuva nuskambėtų tarptautiniu mastu.

Mokėjimai tarp mobiliojo ryšio vartotojų būtų vykdomi per Lietuvos banko sukurtą sistemą SEPA-MMS, kurią šiuo metu bent jau didieji šalies bankai ignoruoja ir atsiskaitymus vykdo per savo sistemas. Tai lemia, kad lėšų įskaitymai tarpo skirtingų bankų Lietuvoje vyksta ne iš karto, o vykdomi pagal kiekvieno banko skelbiamą skirtingą lėšų įskaitymo tvarkaraštį (5-6 lėšų įskaitymo ciklai per parą).

Tiesa, klausimas, kaip susėsti prie vieno stalo ir verslo interesus šiame projekte suderinti seksis nuožmiai konkuruojantiems mobiliojo ryšio operatoriams.

Rašyti komentarą