Mauricas: įsišėlusi infliacija antrą pusmetį smogs vartojimui Lietuvoje
Tai Lietuvai prognozuoja „Nordea“ ekonomistai, regintys, kad menkas investicijų į produktyvumo didinimą augimas, tebesitęsianti emigracija bei spartėjantis kainų augimas ribos tiek eksporto, tiek ir vidaus vartojimo augimo perspektyvas 2018-2019 metais, o svarbių struktūrinių reformų atidėliojimas šiandien turės skaudžių pasekmių ilgalaikiam Lietuvos ekonomikos augimo potencialui.
Pagrindine ekonomine grėsme Lietuvai įvardijama sparčiausiai ES šiuo metu auganti infliacija. Banko ekonomistai tikisi, kad infliacija, vėliau kiek lėtės – nuo 3,8% šiemet iki 3,4% kitąmet ir 2,5% 2019 m.
Pirmas pusmetis – geras, bet…
Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė „laikiną“ postūmį investicijų augimui.
Žygimantas Mauricas, „Nordea“ Baltijos šalių vyriausiasis ekonomistas, VŽ sakė, kad šie metai buvo palankūs, vidaus ir eksporto rinkoms, nes visos kaimyninės šalys atsigavo, įskaitant Rusiją. Vartotojai, nepaisant augančių kainų, dar vis buvo linkę „plačiau atverti piniginę“.
„Po 2009-2013 m. diržų veržimosi atsigaunant ekonomikai įvyko diržų atlaisvinimas, tai pirmas pusmetis buvo geras, bet nemanome, kad tai išsilaikys. Tai lemia mažėjantis dirbančiųjų skaičius, ypač Latvijoje, bet tai vyksta ir Lietuvoje. Vidaus vartojimą labai stipriai pradės karpyti infliacija, kuri artėja prie psichologinės 5% ribos. Kai darbo užmokestis kyla po 7-8%, tai realus pajamų augimas (atėmus infliaciją) nebėra toks spartus. Manau, kad antrą metų pusmetį tikrai matysime nelabai geras tendencijas vidaus vartojimo rinkoje“, – sakė p. Mauricas.
Jis kol kas nemato proveržio ir į verslo produktyviąsias investicijas „nei aukštųjų technologijų, nei tradicinės pramonės įmonėse“. Verslas konkurencingumą išlaikyti siekia telkdamasis, įsigydamas konkurentų.
„Menko investavimo priežastis – tebetvyranti nežinomybė“, - sakė jis.
Mažmeninė prekyba primena 2008 m.
Nerimą taip pat kelia naujausi mažmeninės prekybos rodikliai, sufleruojantys, kad pagrindiniu mažmeninės prekybos augimo veiksniu tapo kylančios prekių kainos, o ne parduotų prekių kiekio augimas. Panaši dinamika buvo stebima 2008 m. pradžioje – ekonominės krizės priešaušryje.
Kylanti infliacija išlieka didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai. Liepos mėnesį metinis kainų augimas Lietuvoje siekė 4,1% ir buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje, o rugpjūtį galime tikėtis ir 4,5% siekiančios infliacijos.
Pagrindinė kainų augimo priežastis yra ne padidėję akcizai alkoholiui (pvz., akcizais neapmokestinamo nealkoholinio alaus kainos per metus išaugo 17%), o kylančios paslaugų kainos, kurių metinis augimas liepą siekė 5,5%.
Atsigavusi euro zona suteikia šansą
„Nordea“ pranešime nurodoma, kad sumažėjęs politinis neapibrėžtumas, pasibaigęs diržų veržimosi laikotarpis bei ECB tebevykdoma kiekybinio skatinimo programa davė papildomą impulsą besitęsiančiam cikliniam euro zonos ekonomikos augimui, kuris, prognozuojama, šiais metais sieks 2,1% ir niekuo nenusileis JAV ekonomikos augimui.
Tęsinys po grafiku[infogram id="84e07167-70d8-43be-9688-70c400936f25" prefix="TbB" format="interactive" title="BVP ir infliacijos prognozės"]
Stipri euro zona yra itin gera žinia Lietuvos eksportuotojams, kurie naudojasi galimybe plėsti savo rinkas tiek prekių, tiek ir paslaugų segmente. Be to, euro zona tampa vis patrauklesnė pasaulio investuotojams, tad šis metas yra gera galimybė Lietuvai, kaip naujai euro zonos narei, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios nevalia praleisti.
Vis dėlto Lietuvoje kylanti infliacija ne tik suvalgo vis didėjančią namų ūkių pajamų dalį, tačiau ir mažina Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, kas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Visų pirma, į brangią, bet mažų atlyginimų šalį bus sunku prisivilioti darbuotojus iš trečiųjų šalių, kurie gali mieliau rinktis pigesnes panašaus ekonominio išsivystymo lygio valstybes kaip Lenkiją, Čekiją ar Slovakiją. Darbuotojų trūkumas, savo ruožtu, gali sumažinti ir investuotojų apetitą investuoti Lietuvoje.
Be to, esant aukštam kainų lygiui, Lietuvai bus sunkiau prisivilioti emigracijoje jau gyvenančius tautiečius ar paskatinti esamus gyventojus nesirinkti emigracijos kelio, tad kylantis kainų lygis gali turėti neigiamų ilgalaikių pasekmių šalies demografinei padėčiai. Galiausiai, kylantis kainų lygis gali sumažinti turistų srautą į Lietuvą (ypač iš Rytų kaimynių), kurie mieliau rinksis ne ką brangesnes, bet geresnės kokybės paslaugas siūlančias Vakarų Europos valstybes.
