Kazachstanas – unikali galimybė Lietuvos verslui: šimtamilijoninė prekyba gali virsti milijardais
Praėjusiais metais prekių apyvarta tarp Kazachstano ir Lietuvos siekė veik 620 mln. eurų, rodo Lietuvos ir Kazachstano dvišalės prekybos apžvalga. Ją šių metų pavasarį paskelbė „Versli Lietuva“. Iš apžvalgos akivaizdu, kad Lietuvos prekių eksportas į Kazachstaną pastaraisiais metais lėtėja – pernai jis sumažėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu – iki 286 mln. eurų. Tuo metu importo vertė tik augo, iki trečdalio mlrd. eurų.
Gerai šią rinką išmanantys verslininkai sako, kad Kazachstane lietuvių verslas galėtų parduoti beveik viską, tačiau investuoti ir kantriai dirbti šioje rinkoje kažkodėl nenori. Koją jiems kiša baimė, nesupratimas ir siekis pernelyg greito pelno. Tačiau tai – jau bendra mūsų verslo mentaliteto problema. Antai Kazachstane „Viči“ dirba daugiau kaip 10 metų, ilgai – ir „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“. Bet Kazachstano rinka nėra guminė. Galiausiai reikia žinoti vietinę specifiką, o rezultatai pasiekiami ne per vienus metus.
Kliuvinių, kaip pagyvinti ekonominius kultūrinius santykius, dar apstu. Daug metų kalbėta apie tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, bet tokių vis dar nėra. Atvežti vieną toną grūdų kainuoja apie 90 JAV dolerių – bene tiek pat kiek kainuoja patys grūdai. Būtinas ir visų tranzitinių šalių sutarimas, kad geležinkelių tarifai būtų protu suvokiami ir traukinių sąstatai išjudėtų. Tačiau neįveikiamų darbų nėra – traukinių sąstatais iš Vakarų Europos automobilių detalės per Lietuvą, Baltarusiją, Rusiją jau pasiekia Kazachstaną, vilkikais-šaldytuvais Kazachstaną pasiekia ir šaldyta vištiena. Didžiuosiuose šios šalies miestuose dirba ir Lietuvos architektai, kuriasi lietuvių vadovaujamos didmeninės prekybos bendrovės.
Vis dėlto valdžia prioritetus dėlioja kiek kitaip. Štai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, argumentuodama, kad Kazachstanas ir Azerbaidžanas nepatenka į Lietuvai aktualiausių rinkų sąrašą, nusprendė panaikinti šiose šalyse esančiose Lietuvos ambasadose komercijos atašė pareigybes. Jau kuris laikas Kazachstane komercijos atašė ir nėra. Keista, kad užuot tyrinėję, mezgę kontaktus, ūmai atsitraukiame. Įvesti naujas prekes į Kazachijos rinką nėra paprasta. Taip, čia negali būti tokių maržų, prie kokių verslas buvo įpratęs Rusijoje. Procesai — ilgi ir sudėtingi. Vis tik manau, kad Lietuvos verslininkai čia turi perspektyvą su sąlyga, kad investuos į rinkodarą, megs ryšius. Per porą metų Kazachstane vietą po saule išsikovojo kelios lietuvių statybų įmonės. Tačiau tai nebuvo lengva.
Prieš kelis mėnesius Lietuvoje viešėjęs Šiaurės Kazachstano srities vicegubernatorius Ratmiras Achmetovas dar kartą priminė Lietuvos verslininkams: šalis turi daug išžvalgytų, bet nepradėtų eksploatuoti telkinių, todėl ieško investuotojų. „Turime daug gamtinių išteklių ir išvystytą žemės ūkį, tačiau silpnoką perdirbimo pramonę, todėl stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas investuotojams“, — kalbėjo jis. Šiaurės Kazachstanas yra palyginti nedidelė, bet svarbi devintos pagal dydį pasaulio valstybės sritis — joje užauginama maždaug trečdalis šalies kviečių – maždaug 5 mln. tonų per metus, milijonu tonų daugiau nei visoje Lietuvoje.
Kazachstaną šiomis dienomis garsina Astanoje vykstanti pasaulinė paroda „Expo 2017“. Lietuvai – tai dar viena galimybė parodyti savo galimybes. Lietuva seniai turi ambicijų tapti svarbia tiekimo grandinės tarp Rytų ir Vakarų dalimi ir dirbti globaliose rinkose. Kazachstanas – viena tokių. Nepaisant reeksporto į Kazachstaną mažėjimo, ši šalis išlieka septinta didžiausia reeksporto rinka Lietuvai. Pernai lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kazachstaną sudarė 7,7% viso prekių eksporto, o 92,3% teko reeksportui.
Komentaro autorius — Dr. Jonas Jagminas, Kazachstano garbės konsulas Lietuvoje
