Buvusią „Laivitės“ teritoriją perka Gusiatinas

Klaipėdoje, šalia Kuršių marių ir Danės upės, esanti vadinamoji „Memelio miesto“ 7 ha ploto teritorija šiuo metu priklauso SEB banko įmonei „Litectus III“. Ją perka verslininko Martino Gusiatino (60% akcijų) bei jo dukros Ingos Gusiatinos (40%) valdoma UAB „Stemma Group“, praneša „atviraklaipeda.lt“.

„Stemma Group“ veikia vėjo jėgainių plėtros, elektros gamybos, nekilnojamojo turto (NT) srityse. Bendrovė valdo 4 vėjo jėgainių parkus, kurių bendra galia siekia beveik 109 MW – tai yra daugiau nei penktadalis visų Lietuvoje instaliuotų vėjo jėgainių. 2016 m. pabaigoje bendrovė pranešė investuosianti 40 mln. Eur į pramoninę teritoriją Klaipėdos pietinėje dalyje. 2016 m. konsoliduotos „Stemma Group“ pardavimo pajamos siekė 14.300 Eur, o grynasis pelnas – 1,7 mln. Eur. Tokį rezultatą lėmė kita finansinės ataskaitos eilutė – 2,2 mln. Eur pajamos, gautos iš investicijų į kitas grupės įmones, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.

Ponas Gusiatinas, ketvirtadienį susitikęs su Klaipėdos meru, sakė, kad sandoris dar nėra baigtas, bet sumokėtas avansas. Anksčiau publikuotame skelbime „Litectus“ už investicinį projektą prašė 7,5 mln. Eur, kai 2013-aisiais pati pirko už 9,56 mln. Eur. Ponas Gusiatinas neatskleidžia, už kiek perka „Laivitės“ teritoriją.

„Mes jau seniai stebime „Memelio miesto“ šurmulį. Rodė projektą, buvau nustebęs, ką ketino čia padaryti. Pasakiau, kad mūsų tai nedomina. Suprantu miesto mero nerimą dėl šios teritorijos, nes čia miesto centras. Nebūčiau linkęs eiti, bet aš turiu dukrą Ingą, kuri užėmė palankią ir griežtą poziciją, ji ir turi vadovauti šio objektui. Tik klaipėdiečiai gali padaryti gerą objektą. Lengviausia priprojekuoti gyvenamuosius namus, dėžutes. Mes to nenorime, mes turime padaryti kai ką ypatingo. Bet Lietuvoje yra aibė apribojimų. Matote, kas darosi su Naujojo Uosto 5. Ambicijų pas mus yra daug. Reikia eiti į bankus, imti didelius pinigus. Labai svarbi Uosto direkcijos pozicija. Mes turime eiti ir siūlyti. Pavyzdžiui, „Klaipėdos nafta“ nori naujo pastato, „Klasco“, Uosto direkcija irgi. Gal ir bus vienas kitas patogus namas, gal su Telšių vyskupija, bažnyčia kalbėsime, ką čia padaryti“, – portalui „atviraklaipeda.lt“ sakė p. Gusiatinas.

„Stemma Group“ skaičiuoja, kad čia reikėtų investuoti nuo 40 iki 70 mln. Eur.

„Litectus“ investiciniame projekte numatyta  apie 70.000 kv. m ploto pastatų, beveik pusę šio ploto skirti biurams, komercinės paskirties objektams, 25.000 kv. m – būstams, 15.000 kv. m – prekybos ar maitinimo patalpoms. Be to, automobiliams statyti požeminėse ar antžeminėse aikštelėse galima numatyti dar 41.000 kv. m.

Virš plano pakibo vaiduoklis

Šiuo metu UAB „Sweco Lietuva“ rengia šios teritorijos detalųjį planą. Kai kurios jo detalės buvo derinamos su Kultūros paveldo departamentu (KPD).

Šių metų sausio 9 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba I (NKPVT) nutarė, kad Naujojo uosto g. 5 esantis pastatas turi būti priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai. Kitaip tariant, šis pastatas vaiduoklis turi savybių, dėl kurių turėtų būti saugomas. O pirminiame detaliajame plane numatyta jį griauti, įrengti įvažiavimą į teritoriją.   Šis XIX a. antroje pusėje pastatytas objektas išsiskiria tuo, kad jau dabar dalis jo patenka į važiuojamąją dalį. Kitoje gatvės pusėje stovi valstybės saugomi Teismo rūmai. Jei Naujojoje uosto gatvėje eismas intensyvės, dabar galimybių padidinti pralaidumą visiškai nėra. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nuomone, šis pastatas yra labiau miesto, o ne investuotojų problema dėl saugaus eismo, rašo „atviraklaipeda.lt“.

Uostas turi savo planų

Į buvusios „Laivitės“ teritorijos konversiją itin pozityviai žiūri savivaldybė. Savų planų čia turi ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Norima statyti naują per 300 m ilgio krantinę kruiziniams laivams. Šiuo metu prie 2003 m. pastatytos Kruizinių laivų terminalo krantinės, kurios ilgis siekia 350 m, galima švartuoti vos vieną kruizinį laivą. O pastaruoju metu matoma tendencija, kad vienu metu į Klaipėdą pageidauja užsukti du ar net trys kruiziniai laivai. Sutapus atplaukimams, kruiziniai laivai būdavo švartuojami ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).

„Mūsų planai nepakito – uostui reikia papildomų krantinių. Norime rekonstruoti krantinę, kad galėtų švartuotis patys didžiausi kruiziniai laivai. Taip pat sukurti galimybę švartuotis jachtoms, pramoginiams laivams. Šiuo metu rengiame bendrąjį uosto planą, jame ir numatyta krantinė. Tikimės, kad iki metų pabaigos planas bus parengtas“, – VŽ šių metų vasario pabaigoje sakė Artūras Drungilas, KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Anksčiau buvo užsiminta ir apie direkcijos norą čia pasistatyti biurą. Tačiau, pasak pašnekovo, šis klausimas dar ankstyvas, nes pirmenybė teikiama krantinei ir autobusų infrastruktūrai sukurti.