Architektų rūmai kreipėsi į teismą dėl Vilniaus bendrojo plano
Architektų rūmams nerimą kelia 2007 m. Vilniaus miesto tarybos patvirtinta nuostata, kad teritorijos užstatymo reglamentus galima viršyti esant aiškiai deklaruotam viešajam interesui, ypatingai urbanistinei situacijai ir išskirtiniam pagrindimui bei pritarus savivaldybės tarybai. Anot Architektų rūmų, pagal šią nuostatą savivaldybės taryba gali savarankiškai, nevykdant planavimo procedūrų, priimti sprendimus, leidžiančius nesilaikyti bendrojo plano reikalavimų. Abejodama šios nuostatos teisėtumu ir siekdama užkirsti kelią tokios praktikos plitimui, Architektų rūmų taryba nutarė kreiptis į Teismą su prašymu ištirti minėtos nuostatos atitikimą Teritorijų planavimo įstatymui, Vietos savivaldos įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui ir juose įtvirtintiems teisinės valstybės principams. Teismas Architektų rūmų prašymą priėmė.
„Nuo 2017 m. pilnavertį profesinės savivaldos statusą įgijusius Architektų rūmus pasiekia vis daugiau pranešimų iš visos Lietuvos apie galimai pažeistus viešuosius interesus architektūros srityje, taip pat patys Rūmai vykdo plėtros procesų stebėseną. Neturėdami resursų įsijungti į visų situacijų nagrinėjimą, Rūmai analizuoja ir ieško sisteminių problemų sprendimų“,– teigia Daiva Bakšienė, Architektų rūmų pirmininkė.
„Labai keista, kad galiojantis miesto bendrasis planas Architektų rūmams parūpo tik po 10 metų“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus meras.
Jis atkreipia dėmesį, kad po pusmečio bus parengtas naujasis bendrasis planas todėl meras kviečia diskusijas nukreipti tam, kad jis būtų kuo geresnis ir aiškesnis.
