Sukurta didžiausia pasaulyje skaitmeninė žydų biblioteka
Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO ir trijų Lietuvos institucijų – Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos – projekto tikslas buvo apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti išsklaidytas prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas. Visa ši medžiaga skaitmeniniu būdu sujungta interneto portale ir pirmą kartą tapo prieinama visame pasaulyje.
Įdomu, jog projektas baigtas tuomet, kaip ir buvo planuotas: 2014 m. rugsėjį apie jo pradžią 2015-aisiais Vilniuje paskelbė Jonathanas Brentas, YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto CEO. Tiesa, projektas kiek pabrango, – vietoj numatytų 5,25 mln. USD jis kainavo 7 mln., lėšos jam sukauptos iš viešų ir privačių fondų, privačių asmenų, Vyriausybės šaltinių, YIVO instituto.
Prieš 7-erius metus pristatydamas projektą J. Brentas pavadino jį „vienu svarbiausių atskleidžiant žydų praeitį“, kuri jungia žydų bendruomenes Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje bei visame pasaulyje.
YIVO istorija – nuo Vilniaus iki Niujorko
YIVO Žydų mokslo institutas, kartais vadinamas Jidiš institutu, 1925 m. buvo įkurtas Vilniuje, tuomet okupuotame Lenkijos, kaip pirmoji Rytų Europos žydų pasaulietinio mokslo akademija. Dabar jo archyvuose yra per 23 mln. unikalių eksponatų, YIVO bibliotekoje – per 400.000 tomų – tai didžiausias tokių studijų šaltinis pasaulyje.
Institutą įsteigęs Tzemachas Shabadas sykiu apibrėžė jidiš kalbos taisykles bei gramatiką, naudojamą iki šiol. Tais pačiais metais buvo įkurtas ir Jeruzalės universitetas, tapęs analogišku hebrajų centru Palestinoje (kaip mokslo centras Izraelyje jis veikia iki šiol). YIVO tyrė kasdienę žydų buitį, jidiš kalbą, folklorą, mediciną, kultūrą ir t. t. – visus gyvenimo aspektus, sykiu kaupė žydų pasaulį liudijančius dokumentus.
Kolekciją sudarė rankraščiai, laiškai, bendruomenių dokumentai, policijos pranešimai, teismų bylos, rabinų literatūra, natos, teatro afišos, fotografijos, įvairių rūšių politinė medžiaga, memuarai, dienoraščiai, verslo dokumentai, knygos įvairiomis kalbomis, laikraščiai, brošiūros ir pan.
Nuo 1925 m. iki Antrojo pasaulinio karo pradžios 1939 m. YIVO sukaupė didžiausią su Rytų Europos žydų gyvenimu susijusios medžiagos kolekciją pasaulyje.
1941 m. į Vilnių atvykusi specialioji nacių grupė (Einsatzstab Rosenberg) dalį YIVO archyvų išvežė į Frankfurtą, kur jie buvo saugomi kaip Žydų klausimo tyrimo instituto, planuoto įsteigti karui pasibaigus, kolekcijos pagrindas.
1946 m. JAV kariškiai užėmė Frankfurtą, aptiko šį archyvą ir išsiuntė į Niujorką, kur tuomet jau veikė iš Vilniaus perkeltas YIVO institutas.
Vokiečiai iš Vilniaus viso YIVO archyvo neišvežė, čia liko apie 60.000 knygų ir gausybė dokumentų. 1948 m. prasidėjus Stalino kampanijai prieš žydus, užsimota sunaikinti šiuos archyvo likučius, jie buvo išvežti į popieriaus fabriką, tačiau juos išgelbėjo bibliotekininkas Antanas Ulpys su kolegomis – išgabeno iš fabriko ir paslėpė Švento Jurgio bažnyčioje (sovietmečiu pertvarkytoje į Lietuvos knygų rūmus), kol 1989 m. buvo atrasti ir pateko į Nacionalinę M. Mažvydo biblioteką. 2017 m. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje buvo aptikta dar apie 170.000 dokumentų, įskaitant retus ir neskelbtus kūrinius.
Neprilystama kolekcija
Pasak Kultūros ministerijos, šios knygos ir dokumentai, padalinti istorijos ir saugomi Niujorke bei Vilniuje, yra per Holokaustą išlikę kultūriniai liudijimai. Juos sudaro maždaug 4,1 mln. puslapių originalių knygų, artefaktų, įrašų, rankraščių ir dokumentų. Šis projektas yra pirmasis tokio pobūdžio žydų istorijoje ir svarbus etapas ją išsaugant.
„Ši neprilygstama kolekcija naujai atskleidžia prieškario žydų istoriją ir kultūrą visoje Rytų Europoje ir Rusijoje, ji bus naudinga ateities kartoms – mokslininkams, studentams ir plačiajai visuomenei.
Originalūs prieškario YIVO archyvai ir biblioteka yra svarbiausias dokumentų šaltinis apie Rytų Europos žydų civilizaciją, trukusią daugiau nei tūkstantį metų. Edwardo Blanko YIVO Vilniaus kolekcijų projektas sukūrė didžiausią skaitmeninį rinkinį, susijusį su Rytų Europos žydų civilizacija, įskaitant didžiausią pasaulyje medžiagos jidiš kalba kolekciją“, – rašoma Kultūros ministerijos pranešime.
Daugiau informacijos apie projektą – interneto svetainėje.
Nuo 2017 m. Kultūros ministerija prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, kasmet skirdama lėšų Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai YIVO archyvo dokumentų restauravimo ir sklaidos veikloms, žydų paveldo tyrinėjimams ir viešinimui. 2017–2021 m. buvo skirta 50.000 Eur, kurie panaudoti parodoms, leidybai, edukacijai, labiausiai pažeistų YIVO archyvo dokumentų restauravimui ir konservavimui.
