Gedimino prospektą gaivins 49 mln. Eur investicija

Apie tai, kokia nesvetinga verslui yra Vilniaus Gedimino prospekto dalis nuo Lukiškių aikštės iki Seimo, kalbėta ne kartą. Išties ji nesvetinga, tačiau kažin ko toje atkarpoje ir nepribursi: tai ne senamiestis su mielais užkaboriais, o buvusių ir esamų ministerijų bei įstatymų priėmėjų rūmų rikiuotė.

Tokių biurokratinių vietų rasi kiekvienos šalies didžiuosiuose miestuose, kaip ir bandymų juose įsitvirtinti verslui su labiau humanizuotomis erdvėmis. Vienas naujausių lietuviškų bandymų – erdvė „Live Square“, UAB „Eika“ projektas.

Skaičių kalba

Sklypą, kuriame stovės viešbutis ir verslo centras, „Eika“ įsigijo daugiau nei prieš 20 metų. Buvusios Vidaus reikalų ministerijos poliklinikos pastatą su pagalbiniais pastatais ir 25 arų sklypu „Eikos“ grupei priklausanti įmonė įsigijo 2016 m. balandį. Šio sklypo dalyje iškils trijų daugiabučių namų su komercinėmis patalpomis kompleksas.

Bendra viso projekto teritorija siekia 0,76 ha, planuojama projekto vertė – apie 49 mln. eurų.

Ponas Dargis pasakoja, kad 2016 m. liepą bendrovė su tarptautiniu tinklu „Hilton Worldwide“ pasirašė viešbučio „Hilton Garden Inn“ franšizės sutartį, o tų pačių metų gruodį – daugiafunkcio komplekso projektavimo sutartį su architektūros konkursą laimėjusia architektų grupe „Unitectus“.

Daugiafunkcį kompleksą sudarys 164 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis su 300 kv. m konferencijų centru, verslo centras su prekybos galerija ir prabangūs apartamentai. Numatytas bendras projekto plotas – apie 18.000 kv. m.

Planuojama, kad kompleksas bus atidarytas 2019 m. antrąjį ketvirtį.

Sėkmės ir nesėkmės

Anot p. Dargio, „Live Square“ erdve bendrovė sieks atgaivinti tą Gedimino prospekto dalį, kuri kelis pastaruosius dešimtmečius buvo labiau darbo zona – traukos objektų čia nėra daug. Skaičiuojame tuos traukos objektus, pradėdami nuo prospekto pradžios, tiksliau, pačios jo pabaigos, kur 2008 m. buvo atidarytas daugiafunkcis kompleksas „Vilniaus vartai“.

Pašnekovas vertina, kad įspūdingais fejerverkais sutiktas projektas buvo įdomus ir iš dalies pasiteisino, nes biurai čia buvo išnuomoti iš tiesų sėkmingai. Tačiau prekybos galerija nepradėjo kvėpuoti taip, kaip buvo tikėtasi. Pašnekovo įsitikinimu, koją čia pakišo sprendimas įkurti tiek daug prabangos prekių parduotuvių vienoje vietoje, kuri išties nėra tipinė tokių parduotuvių vieta.

Vėlgi sėkmingai išgyveno per krizę komplekse atidarytas restoranas „Stebuklai“, sako p. Dargis.

VŽ nuomone, laurų vainiką už išgyvenimą čia reiktų įteikti restorano savininkui ir virtuvės meistrui Martynui Praškevičiui – žmonės ėjo ir eina ne į restoraną, bet į p. Martyno restoraną, beje, 2016 m. 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąraše užėmusį pirmąją vietą.

„Buvusių parduotuvių „Vilniaus vartuose“ vietas dabar užima biurai, tačiau jie nėra traukos centrai. Todėl sakyčiau, kad „Vilniaus vartai“ yra ne iki galo įgyvendinta renesanso idėja“, – šypteli p. Dargis.

Lygiai kitapus Gedimino prospekto priešais būsimą „Live Square“ raudonuoja Pirklių rūmai. Anot pašnekovo, tai kur kas sėkmingesnis projektas nei „Vilniaus vartai“.

„Pagal investicijas, prabangą, nuomos kainą Pirklių rūmai, ko gero, Vilniuje viršija rekordus. Manau, kad būtent čia yra vieni brangiausių biurų mieste, tačiau pastatas užpildytas“, – sako p. Dargis. Jo vertinimu, Pirklių rūmai gerokai pagyvino šią prospekto dalį.

Keliaujant toliau, tarp „Vilniaus vartų“ ir Pirklių rūmų, rikiuojasi keli geri restoranai: „Salvete“, „Dine“, „Rise“, „Esse“, kelios tinklinės kavinės, bandelių ir šokolado krautuvėlės, kelios aukštesnių nei vidutinių kainų parduotuvės, „Vagos“ ir „Sofoklio“ knygynai. Žinoma, ir Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, atidaryta po renovacijos ir neabejotinai tapusi miesto pasididžiavimu.

Ir ką gi – vaizdas kur kas linksmesnis nei prieš kokius penkerius ar daugiau metų, kai vieną uždarytą restoraną pakeisdavo kitas, o tų uždarytųjų savininkai skundėsi didelėmis nuomos kainomis ir neįveikiamu svečių stygiumi. Juolab kad nė iš tolo nepalyginsi jo su sovietmečiu.

Renesansas bus

Pasak architekto Tado Balčiūno, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos nario, Gedimino prospekto dalį nuo Lukiškių iki Seimo neabejotinai reikia gaivinti, šiaip ar taip – tai pagrindinė miesto gatvė.

„Prospekto dalyje einant nuo Arkikatedros gyvenimas verda iki vėlumos: veikia kavinės, parduotuvės, ten yra visko, kas domina žmones. Anoji pusė, nuo Lukiškių gatvės Seimo link, gerokai apmirusi, tą patį minėjo ir mūsų profesorius Algimantas Nasvytis. NT plėtotojai kuria viešąją erdvę su centrinei gatvei priklausančiu gyvenimu ir, man regis, tai labai sveikintinas dalykas“, – VŽ sakė p. Balčiūnas.

Ponas Dargis tikina, kad jo vadovaujamos bendrovės kuriama erdvė į šią prospekto dalį įneš dar daugiau gyvybės ir judrumo. Būsimą teritoriją jis vadina kertine šios prospekto dalies vieta, nes čia susikerta pagrindinė miesto arterija ir į oro uostą vedanti V. Kudirkos gatvė, kuri, pakilusi į Tauro kalną, tampa Švitrigailos gatve.

Anot pašnekovo, eismas ir šios vietos matomumas yra didžiulis, todėl kuriama erdvė miestui neabejotinai pridės naujų bruožų. Prieš imdamasi projekto, „Eika“ paskelbė tarptautinį konkursą, o į vertinimo komisiją įtraukė paveldo specialistus, architektus, Vilniaus savivaldybės atstovus.

Lenkų patarimas – viešbutis

Prieš „Live Square“ šioje vietoje bendrovė planavo verslo ir 5 aukštų prekybos centrus, tačiau per krizę tapo akivaizdu, kad Gedimino prospekte prekyba gyvena sunkiai. „Gerai, kad mes jo nestatėme. Juk nepasiteisino ir „Aprangos“ grupės projektas Gedimino pr. 20, kur vėliau buvo atidaryta „Marks & Spencer“ parduotuvė“, – sako p. Dargis.

Anot jo, pradėjus galvoti, kaip užpildyti turimą sklypą, iš Lenkijos buvo pasikviesti žinomi konsultantai. Atlikę studiją jie patarė statyti žinomo prekės ženklo viešbutį. Surengtame operatorių konkurse vienas dalyvių buvo „Hilton“ tinklas, jis ir laimėjo konkursą.

Taigi viešbutis bus atokiau nuo gatvės esančioje Dainavos g. 3 sklypo dalyje. Greta kils 4–6 aukštų verslo centras. Jo pirmajame aukšte numatyta įkurti restoranų ir kavinių, ant stogo – miestiečiams skirtą žaliuojančią terasą, nuo kurios atsivers Lukiškių aikštė. Šalia viešbučio esančiame sklype projektuojami trys gyvenamieji 3–5 aukštų namai.

Pasak p. Dargio, bendrovė liks „Live Square“ valdytoja: prekybos erdvės bus nuomojamos, didžioji dalis butų – parduodama, viešbutis liks bendrovės nuosavybė.

Sveiki, kaimynai

Kiekvienas naujas statybas apgyventose teritorijose neišvengiamai lydi senbuvių nepasitenkinimas. Ponas Dargis pripažįsta, kad ir jiems kilo problemų su bendruomene: „Be abejo, įtampos buvo, nes žmonės nežinojo, kas čia bus. Todėl šnekamės su būsimais kaimynais, jie išsako savo lūkesčius, mes irgi bandome prisitaikyti, žiūrėti kaimyniškai. Sakyčiau, dabar dėl nežinios kilęs pirmasis išgąstis nurimęs, įtampa atslūgusi, vyksta derybos. Aišku, kai vyksta statybos, kurį laiką bus triukšmo, dulkių, sudėtingos sąlygos.“

Pastaruoju metu viešojoje ir ne tik erdvėje vyksta nuožmios kovos dėl NT projekto „Misionierių sodai“. Paklaustas, kaip vertina tą bylą, pašnekovas sako, kad ten padėtis kitokia: nepatenkinta ne rajono bendruomenė, o kita bendruomenė – gal paveldosaugininkų, gal dar kokia: „Mano manymu, rengiant tokius jautrius projektus, kokie yra „Misionierių sodai“ ar „Žalgirio“ stadionas, turi būti labai viešas dialogas, kad nieko nevyktų paslapčia.“ Kalbėdamas apie „savo“ projektą, jis sako, kad rengiant jį nuomonę pareiškė miesto ir kultūros paveldo atstovai, architektų bendruomenė, apie projektą nuolat bus kalbama su bend­ruomene.