Debesų kompiuterija Lietuvoje dar ne itin populiari, bet rinka sparčiai auga
2016 m. pradžioje Lietuvoje tokių įmonių buvo 16,6%.
Giedrius Židonis, verslo valdymo sprendimus kuriančios UAB „Dineta“ produkto vadovas, sako, kad nors Lietuva nuo pasaulio debesų kompiuterijos naudojimo apimtimis atsilieka bene 3 kartus, metinis šios rinkos augimas Lietuvoje siekia net 40%.
Pavyzdžiui, finansų ar apskaitos programinės įrangos perkėlimas į debesis Lietuvoje per 2016 m. išaugo 38%, panašiais tempais augo ir kitų šios srities paslaugų perkėlimas.
„Matome, kad finansų ar apskaitos programinės įrangos paslaugas, pagrįstas debesų kompiuterijos principu, Lietuvoje 2017 m. pradžioje naudojo 10,2% visų įmonių. Vertindami šiuos rezultatus ir tai, kaip sparčiai imame vytis tarptautines tendencijas, galime tikėtis staigaus proveržio šioje rinkoje“, – teigia p. Židonis.
Apskritai debesų kompiuterijos augimas rinkoje, lyginant su kitomis IT technologijomis, yra vienas sparčiausių.
„Atsižvelgdami į tarptautinius IDG tyrimus, galime teigti, kad rinka augimui turi labai daug erdvės ir galime tikėtis tikro bumo Lietuvoje“, – prognozuoja p. Židonis.
Debesų reikia ne visiems
Spartus augimas džiugina verslo programinės įrangos kūrėjus, mat daugelis jų, taip pat ir „Dineta“, siūlo nemažai debesų kompiuterija paremtų sprendimų. Tačiau verta pabrėžti, kad debesų kompiuterijos paslaugos reikalingos ne visoms įmonėms. Individualioms ir kitoms smulkioms įmonėms, (jos sudaro didžiąją dalį Lietuvos ir kitų ES šalių ekonomikų) neretai pigiau yra naudoti nuosavą kompiuterį ir atvirojo kodo programinę įrangą.
VŽ rašė, kad prieš perkant debesų kompiuterijos paslaugas, reikėtų gerai paskaičiuoti, nes tokios paslaugos reikalingos toli gražu ne visoms įmonėms ir ne kiekvienu bendrovės gyvenimo etapu.
Žiūrint pro verslo prizmę, informacinės technologijos (IT) nedaug skiriasi nuo kitų paslaugų – vienas svarbiausių dalykų čia, kaip ir kitose srityse, yra kainos bei naudos kriterijus, sako ekspertai.
„Pirmiausia atsakykite sau į klausimus: ar informacinės technologijos jūsų įmonėje reikalingos, ar šios technologijos didina veiklos efektyvumą, pajamas, mažina sąnaudas. Trumpai tariant, atlikite sau reikalingų IT paslaugų inventorizaciją, išsiaiškinkite jų pasiūlą ir t. t. Jei nežinote, ką tam tikri dalykai reiškia, pasiklauskite“, – sako Aldas Glemža, debesų kompiuterijos paslaugas teikiančios „Blue Bridge Baltic“ verslo plėtros vadovas.
Jei atsakymas yra „taip“, galite pradėti skaičiuoti, kas jums labiau apsimoka – pirkti savo kompiuterius, serverius, duomenų talpyklas ir programinę įrangą ar visa tai nuomotis.
IT išlaidos sumažėja apie 10%
Bent keletą metų veikiančios įmonės tikriausiai jau turi ir kompiuterius, ir serverius, ir reikiamą programinę įrangą. Tokiu atveju patariama skaičiuoti metines išlaidas. Kompiuterių darbuotojams ir taip reikės. Tačiau serverius su talpyklomis ir programinę įrangą galima iškelti į duomenų centrus. Pasak ekspertų, tai daryti verta, jei bendra metinė įmonės išlaidų IT suma bus mažesnė sistemas iškėlus, negu jas laikant įmonės serveriuose. Skaičiuojama, kad iškėlus sistemas apie 100 darbuotojų turinčios bendrovės arba organizacijos metinės išlaidos IT sumažėja iki 10%. Duomenų perkėlimo kaina turėtų atsipirkti per kelerius metus. Jei kraustymosi nauda maža ir atsipirks per ilgą laiką, vargu ar apsimoka rinktis debesis.
Svarbu įvertinti visas sąnaudų dedamąsias – ne tik galimai mažėsiančias išlaidas IT personalui, techninei įrangai, jos aptarnavimui, palaikymui, mažesnes elektros sąskaitas, bet ir visus debesų kompiuterijos paslaugų teikėjo įkainius bei duomenų perkėlimo kainą. Taip pat rekomenduojama, prieš pasirašant sutartį, potencialaus paslaugų teikėjo paklausti apie visas mokamas ir nemokamas paslaugas bei galimas alternatyvas.
Kaip augo debesų kompiuterijos naudojimas konkrečiose srityse Lietuvos įmonėse (SD duomenys). 2016 metai:VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Darbas su POS kasos sistema, užsakymų valdymas, žaliavų apskaita ir kitos panašios užduotys yra neatsiejama restoranų veiklos dalis. Jos atliekamos pasitelkiant įvairius IT sprendimus, tačiau kai jie tarpusavyje „nesusikalba“ – iškyla aibė problemų, kurios mažina verslo našumą ir, žinoma, pelną. Norint šias klaidas ištaisyti greitai ir efektyviai, restoranų valdytojai neretai susiduria su IT bendrovių abejingumu. Lietuvių įkurta įmonė „nSoft“ tai keičia – siūlo ne tik pilnavertę restoranų valdymo sistemą, bet ir aukščiausios klasės verslo klientų aptarnavimą.
Lietuvos miškų valdymas žengia į naują efektyvumo etapą – skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų laikotarpį. Valstybinių miškų urėdija (VMU), patikėjimo teise prižiūrinti apie pusę Lietuvos miškų, nuosekliai diegia pažangias priemones, kurios keičia ne tik miškininkų kasdienybę, bet ir visą miškų tvarkymo filosofiją tvarumo ir skaidrumo linkme. „Inovacijos miškininkystėje ne ateitis – tai neatsiejama miško tvarkymo dalis, kuria gyvename šiandien. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
