Aukštojo mokslo apžvalga: trūksta tyrėjų ir efektyvaus lėšų panaudojimo

Publikuota: 2017-06-22
Atnaujinta 2017-06-22 12:09
Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramojus Reimeris, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Aukštajame moksle ne tik per didelis universitetų skaičius yra problema. Grėmes atneša ir mažesnis inovacijų kūrimo finansavimas, tyrėjų ir tarptautiškumo trūkumas. Prisideda ir neefektyvus lėšų panaudojimas.

Į tokias problemas atkreipiamas dėmesys ketvirtadienį pristatytoje Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų apžvalgoje.

Ramojus Reimeris, apžvalgą parengusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro („Mosta“) Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas, kalba, kad pastarieji metai šioje srityje buvo įtempti dėl mėginamos įgyvendinti aukštojo mokslo reformos, kurioje yra ir studijų finansavimo pakeitimai, ir universitetų jungimo planas.

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25%. Išlaidos studijoms sumenko 6%, o ūkiui ir administravimui skiriami pinigai išsipūtė 40%. Surinkti duomenys rodo, kad studentų skaičiumi mažesnių universitetų ūkiui ir administravimui skiriama didesnė išlaidų dalis:

  • Šiaulių universitetas – 32%;
  • Alekstandro Stulginskio – 30%;
  • Lietuvos edukologijos – 27%;
  • Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos sporto – 22%;

Tuo metu didesniuose universitetuose ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos mažesnės:

  • Vilniaus universitetas – 12%;
  • Vilniaus Gedimino technikos – 14%;
  • Kauno technologijos – 16%.

„Nors mažėja studentų skaičius, studijų programų skaičius nesumažėja“, – dar vieną problemą nurodo p. Reimeris.

2016 m. universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą bakalauro ar vienti­sųjų studijų programą priim­ta iki 10 studentų. Tiesa, ne vienas universitetas skelbė, kad šiais metais sumažins studijų programų skaičių, taigi, tikėtina, kad 2017 m. ši tendencija pradės nykti.

Investicijos į MTEP

Ponas Reimeris atkreipia dėmesį ir į tai, kad per metus reikšmingai sumenko šalies investavimas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Šios srities finansavimas 2016 m., lyginant su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. Eur arba 78%. Pasak vadovo, tokį pokytį labiausiai nulėmė tai, kad pasibaigė vienas Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos laikotarpis, o kitas vėlavo ir atsirado maždaug metus trukusi finansavimo pertrauka.

„Toks drastiškas finansinės injekcijos kritimas tik dar kartą parodo du dalykus: pirma, didelę priklausomybę nuo ES paramos ir antra, kad jau šiandien turime galvoti, ką darysime, kai po kelerių metų ES parama apskritai baigsis arba dar labiau sumažės“, – aiškina p. Reimeris.

Eugenijus Butkus, švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas, taip pat kalba, kad mokslo finansavimas šalyje nėra tvarus.

„Mokslo finansavimas yra neįtikėtinai mažas, todėl pagal finansavimo rodiklius mūsų pasiekimai yra pakankamai neblogi. Deja, ta situacija yra ne vienerių metų ir ne vieno dešimtmečio. Lietuva savo pagrindinius MTEP skirtus resursus nukreipia į studijas ir kelias dabar yra perskirstyti investicijas MTEP naudai“, – aiškina p. Butkus.

Išlieka aukštojo mokslo prieinamumo problema

Ponas Reimeris, pristatydamas analizę, kalba, kad šalies regionuose moksleiviai vis dar turi prastesnes galimybes siekti aukštojo išsilavinimo. Didžiųjų miestų savivaldybėse bent vieną brandos egzaminą išlaikiusių aukštesniuoju lygiu dalis ženkliai didesnė nei regionuose, prasčiausia padėtis – rečiau gyvenamose kaimo vietovėse. Pasak jo, skirtumai pastebimi net savivaldybių viduje: centrinių miesto mokyklų abiturientai egzaminus išlaiko geriau nei esančių rajonuose.

„Šią tendenciją vertinant ne studijų kokybės, o socialinės dimensijos požiūriu, ryškėja rizika apsunkinti aukštojo mokslo prieinamumą ekonomiškai ar socialiai jautresnėms visuomenės grupėms“, – aiškina p. Reimeris.

Pagal dabartinę sistemą, tam, kad įstotum į valstybės nefinansuojamą vietą, reikia mokyklos baigimo diplomo. O siekiant gauti valstybės finansavimą, abiturientas turi būti išlaikęs tris egzaminus, surinkęs nustatytą konkursinį balą.

Mažas tarptautinis atvirumas

Be to, analizė parodė, kad į Lietuvą iš svetur atvyksta mažiau dėstytojų ir studentų nei į kitų valstybių aukštąsias mokyklas. Iš užsienio atvykusių studentų dalis, palyginti su visais studentais, sudaro 3,5% ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Lietuva išsiskiria ir itin mažu (3%) studijuoti pritrauktų doktorantų skaičiumi, kai ESBO šalių vidurkis – 27%.

Mažėja tyrėjų skaičius

Tyrėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 11,2%. Daugiau nei pusė apklaustų mokslo daktarų pagrindine priežastimi, kodėl jie nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardijo mažą atlyginimą.

„Mosta“ teigia, kad atlyginimai aukštojo mokslo sektoriuje nėra konkurencingi, o aukštosios mokyklos lėšų, skirtų atlyginimams išmokėti, trūkumą sprendžia įdarbindamos jaunuosius mokslininkus ir dėstytojus ne pilnai darbo dienai.

Valstybiniuose universitetuose pagrindinėje darbovietėje dirbančių dėstytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 1.091 Eur (0,89 etato), tyrėjų – 1.146 Eur (0,91 etato); valstybinių kolegijų dėstytojų – 849 Eur (0,84 etato); valstybinių mokslo tyrimų institutų tyrėjų – 1.069 Eur (0,91 etato). Taip pat pastebima dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams skiriamų išlaidų sumažėjimas: aukštojo mokslo sektoriuje – 6% verslo sektoriuje – 12% valstybiniame sektoriuje – 2,5%, rodo Švietimo valdymo informacinė sistemos (ŠVIS) 2016 m. spalio duomenys.

Priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai

Surinkti duomenys rodo, kad savo studijomis yra patenkinti šiek tiek daugiau nei pusė pirmos ir antros pakopos studentų. .

„Mostos“ analitikai pastebi, kad mažėjant konkurencijai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų susidaro sąlygos į jas priimti silpnesnius studentus. Valstybės finansuojamose studijose universitetuose vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo nuo 6,95 iki 6,73, o kolegijose – nuo 4,03 iki 3,93. Mažėjant konkurencijai, smunka ir įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas vidutinis konkursinis balas.

Didžiausių šalies universitetų rektoriai kalba apie tai, kad būtina nustatyti didesnį minimalų konkursinį balą, kuris leistų įstoti į aukštąsias mokyklas. Šiuo metu jis siekia 2 balus. Švietimo ir mokslo ministerija kalba apie balo padidinimą iki 3, o per kelerius metus minimalus balas galėtų išaugti iki 4.

Absolventų pasirengimas dirbti žemas

2016 m. sausį darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58% toliau nebestudijuojančių bakalauro studijų absolventų. Ryškūs skirtumai matyti tarp universitetus ir kolegijas baigusiųjų: 2015 m. aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą dirbo 53% kolegijų ir 32% universitetų absolventų.

„Šias tendencijas gali lemti dvejopi veiksniai – žema aukštos kvalifikacijos darbų pasiūla arba šiems darbams atlikti nepakankami absolventų įgūdžiai karjeros pradžioje. Tik keturiose Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio) pastebimas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, kitose apskrityse vyrauja žemos pridėtinės vertės darbai, kuriems nereikia aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų arba yra tokių darbuotojų perteklius“, – sako „Mostos“ vadovas.

Analizė rodo, kad labiausiai studentai jaučiasi pasiruošę savo regiono darbo rinkai. Kolegijų absolventai jaučiasi pasiruošę labiau nei universitetus baigusieji. Konkurencingi Lietuvos mastu jaučiasi 42% studentų, penktadalis jaučiasi pasiruošę tarptautinei darbo rinkai.

Pedagogų rengimas nesubalansuotas

Ponas Reimeris vienu iš iššūkių įvardija ir pedagogų rengimą. Pasak jo, į švietimo studijas stoja silpniausiai pasirengę abiturientai, ir tai mažina Lietuvos galimybes suteikti kuo geresnį išsilavinimą mokyklose.

Vertinant pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijas egzaminų vidurkis buvo žemesnis nei bet kurioje kitoje krypčių grupėje: trijų geriausiai išlaikytų egzaminų rezultatų vidurkis siekė 30 balų iš 100 galimų.

Mokslo bendradarbiavimo su verslu rezultatyvumas mažas

Trečiadienį paskelbta Europos inovacijų švieslentė parodė, kad Lietuvai pažangos kelyje pagalį į ratus kiša mokslo ir verslo bendradarbiavimas rašant mokslinies publikacijas. Pernai 0,8% visų Lietuvos mokslininkų publikacijų buvo parengtos kartu su verslo įmonėmis, tuo tarpu ES vidurkis yra 2,1%, EBPO šalių – 1,7%.

Prarasta pozicija Pasaulio inovacijų indekse

Europos inovacijų švieslentėje Lietuva padarė didelį šuolį: pašoko iš 24 pozicijos į 16. Tačiau „Mosta“ atkreipia dėmesį, kad pasaulio inovacijų indekse 2017 m. Lietuva nukrito iš 39 vietos į 40.

Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina Pasaulio inovacijų indeksas, Latvijai tenka 33 vieta, Estija užima 25 vietą. .

Sumažėjusios išlaidos švietimui lėmė Lietuvos pozicijų prastėjimą švietimo srityje. Pagal švietimui tenkančią BVP dalį (4,6%) Lietuva užėmė 63 vietą pasaulyje (2015 m. su 5,2% Lietuvai teko 48 vieta). Kita vertus, vertinant mokinių ir mokytojų skaičiaus santykį vidurinio ugdymo srityje (8,1 mokinio mokytojui), Lietuva užima 8 vietą pasaulyje.

„Situacija, kai vienas rodiklis yra aukštas, o kitas žemas, rodo švietimo sistemos nesubalansuotumą. Panaši situacija yra ir aukštojo mokslo srityje: mažėjant į aukštąsias mokyklas priimamų abiturientų daliai (nuo 74% 2015 m. iki 69% 2017 m.) Lietuva užima aukštą 29 vietą pasaulyje, tačiau kiti rodikliai ženkliai prastesni – 43 vieta pagal gamtos mokslo ir inžinerijos absolventų skaičių bei 64 vietą pagal atvykstančių studentų skaičių“, – komentuoja p. Reimeris.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
11 mažai žinomų faktų apie operacinę sistemą „Android“ 7

„Android“ yra populiariausia mobilioji operacinė sistema (OS) pasaulyje. Skaičiuojama, kad ji praėjusiais...

Technologijos
2018.11.12
Vien SMS nebepakanka, „Lietuvos energija“ klientus informuos ir per „Viber“ Premium 17

Bendrovė „Lietuvos energija“ įvairią informaciją savo klientams praneš ne tik SMS žinutėmis, bet ir...

„Klaipėdos naftos“ vadovo skaidrumą vertins valdyba 9

Paaiškėjus, kad valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) viešuosius pirkimus laimi informacinių...

Energetika
2018.11.12
Istorinė diena: pavedimai tarp „Swedbank“ ir SEB jau gali vykti akimirksniu 14

Lietuvos bankų sektoriuje pirmadienį įvyko istorinis įvykis, į praeitį nugramzdinsiantis pagal tvarkaraščius...

Rinkos
2018.11.12
Operatoriai įspėja: atsargiai su praleistais skambučiais, siautėja sukčiai 4

Pastarosiomis dienomis Lietuvą atakavo telefoniniai sukčiai – pasipylė praleisti skambučiai iš padidinto...

Technologijos
2018.11.12
VŽ paaiškina: kas yra STO 4

Pirminiai kriptovaliutų siūlymai (angl. initial coin offerings, ICOs) dažnai kritikuojami dėl nepakankamos...

Rinkos
2018.11.12
Po 2 metų pertraukos prasidės centro „Mosta“ vadovo paieškos

Vyriausybės kanceliarijai pavaldus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („Mosta“) jau antrus...

Vadyba
2018.11.12
Surado ICO pakaitalą – prasideda pirmas lietuvių STO 31

Lietuvoje ir pasaulyje subliuškus pirminių kriptovaliutų siūlymų (angl. initial coin offering, ICO) burbului,...

Rinkos
2018.11.12
„Swedbank“ jau leidžia atlikti momentinius mokėjimus, bet ne verslui 9

„Swedbank“ klientai nuo šiandien gali atlikti momentinius mokėjimus. Tiesa, tik privatūs klientai, tik šalies...

Technologijos
2018.11.12
2018 m. fizikos Nobelis – mokslininkams, kurie vejasi fantastinę literatūrą Premium

Atradimai, už kuriuos apdovanoti šių metų fizikos Nobelio premijos laureatai, be kitų dalykų,...

Verslo klasė
2018.11.11
Konferencijoje „Web Summit“ – tikslinga vyrų diskriminacija Premium 6

Lisabonoje (Portugalija) šią savaitę vykusioje kasmetinėje interneto verslų konferencijoje „Web Summit“...

Technologijos
2018.11.11
„Volkswagen“ lūžio taškas: gamyklos bus pertvarkomos elektromobiliams 37

Koncerno planas – pasiūlyti mažiau, nei 20.000 Eur kainuojantį elektromobilį ir išsaugoti darbo vietas, tris...

Transportas
2018.11.11
Kinai pristatė žinių vedėją robotą 2

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pristatė robotą žinių vedėją. Dirbtinio intelekto (DI) pagrindu...

Technologijos
2018.11.10
„Samsung“ ir kinų iššūkis „Apple“: pristatė sulankstomų telefonų prototipus 9

Panašu, kad gamintojai sugebėjo atsakyti į klausimą „kam to reikia“, ir sulankstomi telefonai visgi bus.

Technologijos
2018.11.10
„Sodros“ viešųjų pirkimų byla keliauja į teismą 4

Generalinė prokuratūra teismui perdavė bylą dėl „Sodros“ viešųjų pirkimų 2015 m. – 2016 m., kurių metu...

Finansai
2018.11.09
Skaitmeninių ateities ekonomikų ringe – Vilnius trečias pasaulyje Premium 1

Vilnius pateko į geriausią kokybės ir kainos santykį skaitmeniniam verslui siūlančių pasaulio miestų...

Technologijos
2018.11.09
„Telia Lietuva“ turi naują valdybos narį

Telekomunikacijų AB „Telia Lietuva“ naujuoju valdybos nariu išrinko Perą Emilį Nilssoną.

Vadyba
2018.11.09
Santaros klinikos ieško, kas sukurtų įtvarų 3D spausdinimo technologiją Premium 9

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos paskelbė dar vieną ikiprekybinį pirkimą. Šįkart ieškoma, kas...

Technologijos
2018.11.09
Europos komisija ruošia dar vieną baudą „Google“ 4

Europos komisija teigia, kad „Google“ valdančiai bendrovei „Alphabet“, gali būti iškelta trečioji byla bei...

Rinkodara
2018.11.08
Į „fintech“ investuoja ir banko sistemų rinkos senbuvė „Forbis“ Premium 7

Nors ES mokėjimo paslaugų direktyvos atlaisvino geležine bankų ranka iki šiol valdytą mokėjimų rinką ir...

Technologijos
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau