Kasos aparatų tvirtovė

Publikuota: 2017-05-18
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Išmanioji mokesčių administravimo sistema „i.MAS“ jau gerokai padidino PVM surinkimo pajamas, tačiau gali nuveikti dar daugiau, jeigu bus tinkamai išnaudotos jos galimybės. Priešingu atveju tinklai liks kiauri, o mokesčių mokėtojų pastangos teikiant didelius informacijos kiekius mokesčių administratoriui neduos laukiamo rezultato.

Keista, kad neskubama diegti vieno iš „i.MAS“ modulio – Išmaniųjų kasos aparatų posistemio „i.EKA“, kuris informaciją iš kasos aparato iš karto perduotų į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI). Užsienio šalių, kurios įdiegė išmaniuosius kasos aparatus, statistika rodo, kad bendrovių pajamos po tokio pokyčio išauga iki 20%. Tai jau išbandė Gruzija, Portugalija.

Šio projekto pradžia buvo įrašyta į 2018 m. planą, tačiau apie pasirengimą jam nieko negirdėti. Vadinasi, kitais metais šio projekto dar neturėsime. Norint jį paleisti 2018 m., pradėti rengtis jau reikėjo 2016 m. viduryje, nes Lietuvoje reikėtų pakeisti 30.000 ar daugiau kasos aparatų, o norint tai padaryti, reikia mažiausiai metų. Vargu ar pinigų stygius valstybės biudžete yra tinkamas pasiteisinimas tokiam atidėliojimui, nes neretai pinigų atsiranda keistiems nekilnojamojo turto projektams, iš kurių valstybė negauna jokio pinigų srauto. Atvirkščiai, vėliau juos tenka dar ir išlaikyti.

Įdomi ir aplinkybė, kad dar 2011 m., krizės įkarštyje, „Investuotojų forumas“ siūlė Vyriausybei atsisakyti nefiskalinių kasos aparatų, tačiau ji tam nesiryžo. Nefiskalinį kasos aparatą galima naudoti tol, kol jis nesugenda, tačiau jie Lietuvoje kažkodėl ištvermingi – turbūt juos darant buvo naudojamos kosminės technologijos... Jeigu griežtesni sprendimai būtų priimti 2011 m. ir didesnės valstybės biudžeto pajamos investuotos į naujus didelės grąžos projektus, dabar būtų iš ko investuoti ir į „i.EKA“. VMI yra suskaičiavusi 24 būdus, kaip galima įveikti kasos aparato rodmenis, ir tik vienas iš jų – neišduoti kvito. Kvitas gali būti išduotas, gali net dalyvauti kvitų loterijoje, tačiau vėliau rodmenis galima pakeisti.

„i.MAS“ projekte vietos numatyta ir išmaniajai kontrolės sistemai „i.KON“, tačiau kol kas jos galimybės nėra aiškios. Kyla klausimas, ar ji galės išrašytas sąskaitas faktūras sutikrinti su atliktais įmonių pavedimais. Dabar nesąžiningos įmonės gali išrašinėti fiktyvias sąskaitas faktūras, o pinigų iš sąskaitos nejudinti. Vienoje įmonėje po tokio veiksmo padidėja nuostoliai, tačiau mokesčių dėl to jai nepadaugėja, o kitoje, pelningoje, įmonėje padidėja sąnaudos, todėl ji gali mokėti mažiau pelno ir PVM mokesčių.

Tokia neteisėta veikla gali užsiimti ir pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys. Pasirinkus tokią veiklos formą, mokesčiai lieka fiksuoti, kol pajamos neviršija 45.000 Eur. Jeigu toks asmuo gavo 10.000 Eur pajamų, likusiai 35.000 Eur sumai jis gali išrašyti fiktyvių sąskaitų, ir kažkas pasididins sąnaudas. Kiekvienoje įmonėje yra tūkstančiai sąskaitų, todėl neteisingas sąskaitas rasti sunku. Nesąžiningi verslininkai tuo naudojasi – tikimybė, kad pagaus, nėra didelė. Padėti susitvarkyti su tokiu reiškiniu galėtų minėta „i.KON“ funkcija: ji leistų patikrinti, ar paskui sąskaitą iškeliavo ir pinigai. Seimas vengia stiprinti tokias struktūras kaip VMI, FNTT ar STT. Baiminamasi, kad sustiprėjusios jos taps galvos skausmu Seimo nariams ir partijoms. Tačiau tokia politika yra žalinga ir trumparegiška.

VŽ nuomone, investicinius prioritetus reikėtų rinktis pagal jų efektyvumą. Finansų ministras Vilius Šapoka kalba, kad valstybės biudžetas bus planuojamas visai kitaip – pagal programas. Biudžeto lėšas naudojančios valstybės tarnybos turės pasiekti tam tikrų tikslų. Labai tikimės, kad tokios iniciatyvos neišgaruos ir pasieks visas valdymo grandis, o iš apačios siūlomi projektai turės kautis efektyvumo varžytuvėse. Jeigu investuosime į geriausius projektus, sulauksime didžiausios grąžos ir dalį jos galėsime vėl investuoti. Tuomet ir gyvensime kitaip.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gazelė 2016

Sparčiausiai augančios finansinių paslaugų bendrovės

Vieta pagal augimą Bendrovė Augimas (2012-2015),% Apskritis
1272 UAB „Cognizant Technology Solutions Lithuania“ 82,4% Vilniaus
1347 UAB „Baltpool“ 79,0% Vilniaus
1893 UAB „Sollo“ 57,8% Vilniaus
2000 UAB „International Metbalta Invest group“ 55,4% Vilniaus

Verslo žinių pasiūlymai

„Verslo žinių“ akademija

„Verslo žinių“ akademija

Išsamūs praktiniai mokymai ne didesnėse nei 14 dalyvių grupėse

Pažintinis žurnalas

Pažintinis žurnalas

Tiems, kas brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi

Nepamirštamos kelionės laiku

Nepamirštamos kelionės laiku

Kas mėnesį laukia nauji įspūdžiai ir netikėti atradimai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

NEMOKAMI specializuoti savaitraščiai

Nepraleiskite savo srities naujienų

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau