Paskirtas finansavimas Vilniaus kogeneracinei jėgainei

Už šias lėšas bus pastatytas naujas kogeneracinis įrenginys, gaminsiantis energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro), kurio įrengtoji elektrinė galia sieks apie 73 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 169 MW. Numatoma, kad nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė galės pagaminti apie 40% sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos.

Projektas finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendins valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Bendra Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos vertė – 381 mln. Eur, ES fondų lėšomis bus finansuota 153 mln. Eur išlaidų. Likusius 190 mln. Eur sudaro Europos investicijų banko paskola, 38 mln. Eur – privačių investuotojų lėšos.

Kaip rašė VŽ, Aplinkos ministerija jau skyrė beveik 49 mln. Eur ES 2014-2020 m. paramos fondų lėšų Vilniaus kogeneracinės jėgainės komunalinių atliekų deginimo įrenginiams.

Europos Komisijos sprendimą skirti lėšas ginčija „Danpower Baltic“, turėjusi savo planų statyti šilumą gaminančią jėgainę Vilniuje. Gegužę ji Europos Sąjungos Bendrajam Teismui apskundė Europos Komisijos sprendimą šiam projektui skirti paramą. Burkhardas Vogelis, Vokietijos šilumos gamintojos „Danpower GmbH“ finansų direktorius, VŽ yra sakęs nematantis prasmės skirti ES paramą projektui, kuris galėtų būti įgyvendintas privačiomis lėšomis.

„Turbūt žinote, kiek subsidijų yra skiriama šiai biokuro ir atliekų deginimo jėgainei. Man atrodo, kad tai labai liūdni skaičiai, – teigė jis. – Galime ginčytis, ar ES subsidijų reikia, bet jei jau jų yra, kaip ir Vokietijoje, taip ir Lietuvoje yra sričių, kur tuos pinigus galime panaudoti – švietimui, universitetams, keliams ir infrastruktūrai, naujoms technologijoms. Kam jų reikia seniai įtvirtintam ir veikiančiam energetikos sektoriui?“