Klibina SkGD terminalo išlaikymo schemą
Dar 2015 m. liepą Energetikos ministerija paskelbė įdiegsianti vadinamąjį pajėgumų modelį SkGD terminalo kaštams paskirstyti. Nuo 2016 m. sausio 1 d. apmokestinamos ne nupirktos dujos, bet turimi jų vartojimo pajėgumai. Tokiu būdu didelę naštą prisiėmė AB „Lietuvos energijos gamyba“, Elektrėnuose turinti visą kompleksą beveik nenaudojamų įrenginių, o, pavyzdžiui, intensyviai dujas naudojančios AB „Achema“ dalis sumažėjo.
Nuo 2016 m. sausio mokestis siekė 510,16 Eur/(MWh/per parą/per metus), o „Litgas“ persiderėjus sutartį su „Statoil“ nuo gegužės jis sumažėjo iki 315,79 Eur/(MWh/per parą/per metus), arba 38%. Vėliau, nuo rugpjūčio, jis vėl šiek tiek ūgtelėjo. Vidutiniškai 2016 m. mokestis siekė apie 400 Eur/(MWh/per parą/per metus). 2017 m. mokesčio dydis dar kartą ūgtelėjo iki 473,6 Eur/(MWh/per parą/per metus) dėl pasibaigusio „Klaipėdos naftos“ 2013 m. sukaupto finansinio rezervo, taip pat – dėl VIAP kvotos netekusių termofikacinių elektrinių Kaune ir Vilniuje pasitraukimo iš rinkos.
Tęsinys po grafikuinfogram.com::energetika_skgd_terminalo_mokestis_ir_achema
Šiuo metu didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja „Achema“ moka daugiau nei 2/3 to, ką mokėjo pagal ankstesnį modelį 2015 m. Net ir esant mažesniam terminalo mokesčiui, bendrovė nėra patenkinta ir yra pateikusi savo pasiūlymus, kaip tobulinti terminalo išlaikymo schemą. Tiesa, duodamas interviu VŽ Audrius Bendaravičius, koncerno „Achemos grupė“ generalinis direktorius, nedetalizavo, kokie tie pasiūlymai yra.
Sausį „Lietuvos energijos gamyba“ po papildomų derybų užsitikrino teisę teikti tretinio rezervo paslaugą elektros perdavimo sistemos operatoriui. Mažiausią kainą bendrovė pasiūlė užtikrindama paslaugos teikimą degindama ne gamtines dujas, o mazutą, „nupjaudama“ dalį savo dujų tiekimo vamzdžių. „Lietuvos energijos gamybos“ atstovų skaičiavimu, dėl to SkGD terminalo mokestis jai sumažėjo, tačiau likusiems rinkos dalyviams turėtų paaugti apie 3%.
Tačiau mokesčių našta pramonei gali pasunkėti ir dar labiau. Bendrovė laikosi pozicijos, kad jei „Lietuvos energijos gamyba“ nelaimėtų tretinio rezervo konkurso arba negautų lėšų strateginiam rezervui užtikrinti (kiekviena dalis siekia po daugiau nei 30 mln. Eur per metus), ji būtų priversta uždaryti du senuosius Lietuvos elektrinės blokus. Tokiu atveju dabartinė SkGD terminalo išlaikymo schema nebetektų didelės dalies savo pagrindinio ramsčio ir didžiausia terminalo išlaikymo našta kristų dujas naudojančioms pramonės įmonėms ir kitiems elektros gamintojams.
