Panaikinami darbo sutarčių registravimo žurnalai ir darbo pažymėjimai
Galės sudaryti laisvos formos sutartis
Priimtais pakeitimais nuspręsta atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, nes informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje. Taip pat panaikinamas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas. Nebeliks ir privalomo Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties formos ir pavyzdinės darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos taikymo, paliekant jas kaip alternatyvas. Ūkio subjektams palikta teisė naudotis darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, sudaryti laisvos formos darbo sutartis.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pranešime spaudai aiškinama, kad „administracinę naštą verslui mažinantys Darbo kodekso pakeitimai numato, kad pavyzdinė darbo sutarties forma bus ne privaloma, o rekomendacinio pobūdžio, nurodant aspektus, kurie turi būti privalomai nustatomi darbo sutartimi“.
Darbo kodekse taip pat patikslintos nuostatos dėl darbuotojo informavimo apie darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką. Seimas nusprendė nepritarti siūlymui atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo. Pagal teisės akto pakeitimus darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalės raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę.
„Priimtieji pakeitimai numato, kad atsiskaitymo lapelius darbdavys galės išduoti ne tik raštu, bet ir elektroniniu forma. Taip pat turint omenyje, kad informaciją apie tai, ar darbuotojas dirba legaliai, tikrintojai gali gauti iš „Sodros“ duomenų bazių, atsisakoma ir nustatytos formos darbo pažymėjimų – darbdaviai galės savarankiškai apsispręsti dėl jų formos ir poreikio“, – teigia „Investuok Lietuvoje“.
Leis sutaupyti milijonus
Seimas patikslino ir nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarką. Pagal priimtas pataisas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atleidžiant darbuotoją iš darbo, išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės, nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu galės būti suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.
Pakeitimai taip pat leis darbdaviui pasirinkti, kokia forma informuoti darbuotojus apie darbo laiką. Nuo šiol Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų Europos valstybių bei Estijoje, darbo grafikus bus leidžiama skelbti ir elektroniniu būdu, darbdaviai galės elektroniniu būdu ir laisvesne forma pildyti darbo apskaitos žiniaraščius.
Skaičiuojama, kad tokie pakeitimai kaip popierinių darbo žurnalų, nustatytos formos darbo pažymėjimų ar popierinių darbo laiko grafikų atsisakymas leis administracinę darbo santykių naštą šalies verslui sumažinti iki 80%, vadinasi, leis įmonėms sutaupyti ne vieną milijoną.
Asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, pertekliniai įpareigojimai kasmet reikalauja ypač daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių: „Investuotojų forumas, drauge su kitomis didžiausiomis šalies darbdavių organizacijomis, dar kovo mėnesį išreiškė tvirtą paramą šiems pakeitimams – jie palengvins administracinę naštą verslui bei reikšmingai prisidės prie visos verslo aplinkos gerinimo taip padėdami ir vietos verslininkams, ir investuotojams.“
Kuria naują modelį
Mildos Autukaitės, „Swedbank“ Personalo departamento direktorės, nuomone, šie pakeitimai leis darbdaviams optimizuoti personalo administravimo procesus, įgalins darbdavius bei darbuotojus susitarti dėl patogiausių bei optimaliausių informacijos pateikimo būdų: „Reikia pripažinti, kad kintančioje darbo rinkoje bei dinamiškoje verslo aplinkoje būtina diskusija apie Darbo kodekso, darbo santykių reglamentavimo pataisas. Tai itin svarbu darbdaviams, siekiantiems didinti savo patrauklumą, siekiantiems mažinti biurokratiją ir efektyvinantiems procesus. Džiaugiamės šiais pakeitimais ir tikimės, kad palaipsniui sugebėsime kurti dar patrauklesnę įstatyminę aplinką tiek darbdaviams, tiek darbuotojams Lietuvoje.“
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Arvydas Arnašius tikino, kad pagrindinė investuotojų kritika Lietuvai susijusi būtent su Darbo kodeksu. „Neseniai pristatyti „Investuotojų forumo“ atliktos investuotojų apklausos rezultatai parodė, kad situacija ir perspektyvos Lietuvoje vertinamos itin optimistiškai, tačiau administracine našta perkrauti ir vieni griežčiausių Europoje darbo santykių įvardinti kaip viena iš pagrindinių tobulintinų sričių. Priimtosios pataisos – svarus žingsnis didinant Lietuvos konkurencingumą. Tačiau svarbu suprasti, kad norint, jog Darbo kodeksas visiškai atitiktų šiandienos darbuotojų ir verslo poreikius, jį būtina ir toliau tobulinti“, ? tvirtino p. Arnašius.
Tokios permainos planuojamos ateityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi specialią darbo grupę, kurios tikslas – naujo šalies socialinio modelio sukūrimas. Viena iš šio modelio sudedamųjų dalių bus ir geriausius darbuotojų bei darbdavių interesus atitinkančių pakeitimų modernizuojant darbo santykius siūlymas, pranešė „Investuok Lietuvoje“.
