Nemaloni „PriceOn“ istorija – pamoka visai rinkai

Istorija nemaloni, bet investuotojai neatmeta, kad, plečiantis pradedančiųjų verslų ir rizikos kapitalo ekosistemai, ateityje tokių atvejų gali būti daugiau. Nereikėtų pamiršti bene pagrindinės rizikos kapitalo investicijų taisyklės: pasiteisina tik viena iš 10 investicijų. Kitos baigiasi skyrybomis be pelno. Kelią konfliktams paprastai bandoma užkirsti, pasirašant akcininkų sutartis ir kitus susitarimus. Tačiau ir tai ne visuomet veikia.

„Investuotojas niekada neatmeta galimybės, kad konfliktų gali kilti. Statistika rodo, jog taip būna vienu iš 100 atvejų. Sutartyse visko numatyti neįmanoma. Be jų, turi būti ir žmogiškosios vertybės. Situacijas, kurios nenumatytos sutartyje, gali išspręsti sąžinė ir etika. Jeigu abi pusės vadovaujasi vienodomis vertybėmis, visada galima susitarti gražiuoju“, – komentuoja Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventrures“ pirmininkas.

Nuo verslo prie asmeniškumų

„PriceOn“ atveju abi pusės situaciją vertina ir pristato skirtingai, viena kitą kaltina turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu ir šmeižtu.

Jurijus Laneckis, „PriceOn“, kuriai su p. Karosu siejamos bendrovės iškėlė bankroto bylą, įkūrėjas, tikino, kad tai sąmoningas investuotojo žingsnis, siekiant perimti bendrovės turtą, ypač programos kodą.

O p. Karosas „PriceOn“ įkūrėją kaltino sąmoningai žlugdžius įmonės veiklą ir iššvaisčius jo įmonės investuotas lėšas.

„Jurijus Laneckis ir jo kontroliuojama UAB „Agro Energy“ ne tik pradėjo teismų maratoną prieš akcininkus ir įmonės vadovus, bet ir kenkė bendrovei: neteisėtai užvaldė įmonės domeną „priceon.lt“, programos kodą ir kitą įmonės turtą, pasisavino konfidencialią informaciją, grasino darbuotojams ir ragino juos neiti į darbą“, – „Verslo žinioms“ atsiųstame emocingame laiške rašė p. Karosas.

„Šis žmogus yra melagis, sukčius, vagis, pseudoverslininkas ir šmeižikas. Jis viešai deklaruoja, kad „PriceOn“ yra jo kūdikis, tačiau be jokių skrupulų žlugdė šį projektą, neatsakingai iššvaistė milžiniškas investicijas“, – asmeniškumų nevengė p. Karosas.

Kaip lėšų švaistymo pavyzdį jis įvardijo komandiruotę į Ispaniją. Be to, investuotojas kaltina p. Laneckį už didelį atlyginimą „PriceOn“ personalo direktore įdarbinus savo žmoną.

„Pirmiausia, iš tų 3 mln. Lt, kurie investuoti į „PriceOn“, aš administravau tik 1,2 mln. Lt. Likusias lėšas skirstė p. Karoso statytiniai, kai aš įmonei nevadovavau. Kalbant apie mano žmoną, ji įmonei buvo tikra dovana. O tas didelis atlyginimas – maždaug 1.000 Lt už pusę etato. Ji yra profesionali administratorė ir atėjo į „PriceOn“ mano prašymu, nes buvo susikaupusi krūva popierių, kurių pradedančiojoje įmonėje niekas nesiėmė tvarkyti“, – atkirto p. Laneckis.

Anot jo, 6 savaičių kelionė į Ispaniją kainavo mažiau nei 30.000 Lt. Į ją važiavo 9 žmones, kurių algų suma sudaro apie 60.000 Lt per mėnesį. Kelionėje jie sukūrė naują „PriceOn“ versiją, tad įmonė, anot jo, gavo daugiau naudos, nei išleido.

Išsiskyrimo scenarijai

Paklaustas, kodėl su investuotoju nepavyko išsiskirti taikiai, pagal scenarijus, kurie buvo numatyti sutartyse, p. Laneckis prabilo apie nesąžiningus akcininkų ketinimus.

„Buvo ir gražus skyrybų scenarijus. Bet investuotojai vieną dieną panoro, kad kitas investuotų pinigų įforminimo raundas – pinigai į „PriceOn“ buvo įliejami kaip paskolos ir kas 3 mėnesius įforminami – vyktų sumažinant bendrovės vertę 70%. Šis pasiūlymas buvo suformuluotas taip, kad jo atsisakytume ir būtų galima pradėti išpirkimo scenarijų“, – įsitikinęs jaunas verslininkas.

Ponas Karosas apie išsiskyrimo priežastis ir akcijų išpirkimą kalbėjo kitaip. Jo teigimu, po to, kai buvo atleistas, p. Laneckis pareikalavo išpirkti jo teises ir prašė už tai maždaug 4 mln. Lt. Valdyba nurodė, kad tai nerealu, ir pasiūlė jam likti akcininku arba pačiam išpirkti „PriceOn“ akcijas iš „LTk Capital“, skaičiuojant jų kainą pagal formulę, kuria p. Laneckis grindžia savo siūlymą. Jis atsisakė ir pradėjo blokuoti visus valdybos sprendimus bei investicijas. Todėl valdyba nutarė išpirkti jo akcijas pagal investavimo sutartyje numatytą scenarijų.

Aušra Maliauskaitė-Embrektė, asocijuota advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, sako, kad toks akcininkų išsiskyrimo būdas vienas drastiškiausių. Bet pasaulio teisinėje praktikoje tokie atvejai nėra retenybė.

„Kai akcininkai nesutaria ir vetuoja vieni kitų sprendimus, susidaro aklavietės situacija (angl. deadlock situation), kuri paralyžiuoja bendrovės veiklą. Ją galima spręsti įvairiais drastiškais būdais, kurie turi bendrą bruožą – vienas akcininkų yra (privaloma tvarka – VŽ) išperkamas, o bendrovės kontrolė pereina akcijas išpirkusiam akcininkui ar jų grupei“, – procedūras aiškina advokatė.

Pagrindinis tikslas - kodas
Nesutarimų „PriceOn“, kaip teigia Jurijus Laneckis, įmonės įkūrėjas, kilo dėl investuotojo siekio perimti bendrovės turtą. Vienas vertingiausių dalykų IT įmonėse – produkto programos kodas.
Jo pagrindu galima toliau plėtoti esamus sprendimus arba kurti naujus. Anot Tado Karoso, „LTk Capital“ vadovo, p. Laneckis taip ir padarė – naudodamasis „PriceOn“ kodu sukūrė asmeninį naujienų srautą parenkančią sistemą „Next Hop“.
Pats p. Karosas pripažįsta, kad „PriceOn“ vertė yra nulinė. Tačiau jis tikisi ginčą laimėti ir „PriceOn“ veiklą atnaujinti. Anot jo, projektu „LTk Capital“ patikėjo, nes grupė pati planavo kurti kainų lyginimo variklį.
Ponas Karosas neslepia matantis produkto vertę ir juo tikintis. Juoba kad pajamoms generuoti skirti moduliai jau suprogramuoti. Dėl „PriceOn“ programinio kodo „pasisavinimo“ iškelta netgi atskira byla. Investuotojai tuo kaltina p. Laneckį. Esą jis pakeitė priėjimo prie kodo slaptažodžius, kad niekas nebegalėtų to padaryti. Ponas Laneckis kaltinimus atmeta ir tikina programos kodo neturįs.

Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".