Ūkio banko gelbėjimo operacija: pigiausia iš galimų

Analitikai ir teisininkai Lietuvos banko pasirinktą Ūkio banko gelbėjimo būdą – skelti į gerąją ir blogąją dalis - pasitinka teigiamai ir sako, kad jis bus mažiausiai skausmingas valstybei. Skaičiuojama, kad „gerąją“ Ūkio banko dalį apžiojusiam Šiaulių bankui prireiks iki 200 mln. Lt papildomų finansinių išteklių.

ŪB laikinasis administratorius Adomas Ąžuolas Audickas dėl „sveikosios“ banko dalies perdavimo įpareigotas derėtis su Šiaulių banku. Pono Audicko atliktas Ūkio banko padėties įvertinimas leido konstatuoti, kad šis bankas yra nemokus, o įsipareigojimai viršija turtą 1,1, mlrd. Lt. Be to, LB banko valdyba visam laikui atšaukė jo veiklos licenciją.

Toks Lietuvos banko sprendimas reiškia, kad valstybei ŪB gelbėjimo operacija neturėtų kainuoti daugiau nei 800 mln. Lt, o pagal optimistinį scenarijų – apie 600 mln. Lt, kai, palyginti, kiti banko gelbėjimo būdai atsieitų nuo 1,3 mlrd. iki kelių milijardų litų.

Pagal įstatymą, banko licencijos atšaukimas ir pripažinimas nemokiu yra draudžiamasis įvykis, tačiau indėlių draudimo mechanizmas „neįsijungia“, nes paskolos ir indėliai turėtų nukeliauti į kitą banką.

Finansų analitiko Valdemaro Katkau vertinimu, Šiaulių bankui, norinčiam perimti „gerąją“ Ūkio bako dalį, reikės sukoncentruoti 150-200 mln. Lt papildomų finansinių išteklių.

Kitos alternatyvos

Bankrotas. Galutinė kaina – iki 1,5 mlrd. Lt

Jei būtų buvę nuspręsta, kad visam Ūkio bankui reikia kelti bankroto bylą, per gana trumpą laiką (įstatymai numato 20 darbo dienų terminą), valstybei būtų tekę surasti apie 2,7 mlrd. Lt, reikalingų išmokėti indėlininkams kaip draudimines išmokas. Būtent tokios vertės apdraustų indėlių (neviršijančių 100.000 EUR) šiuo metu yra banke.

Tačiau, kaip žinia, valstybiniame indėlių draudimo fonde po atsiskaitymo su „Snoro“ indėlininkais šiuo metu žiojėja 2,2 mlrd. Lt skylė. Šiame fonde iki „Snoro“ bankroto buvo sukaupta tik 1,7 mlrd. Lt įmokų, o reikėjo išmokėti per 4 mlrd. Lt.

Tad, net valstybei po Ūkio banko bankroto išsiieškojus dalį pinigų, valstybės nuostoliai pasirinkus bankroto kelią, specialistų teigimu, sudarytų iki 1,5 mlrd. Lt.

Prie šios sumos dar reiktų pridėti palūkanas, kurias valstybė turėtų mokėti už pinigus, kuriuos, siekiant patenkinti Ūkio banko reikalavimus, pasiskolino tarptautinėse finansų rinkose.

Rekapitalizavimas. Kaina – apie 1,5 mlrd. Lt

Be bankroto, egzistavo dar bent kelios galimybės, kaip galėjo būti gelbėjamas Ūkio bankas.

Viena jų – rekapitalizavimas valstybei įnešant, VŽ kalbintų specialistų vertinimu, apie 1,5 mlrd. Lt ir taip padengiant nuostolius.

Tačiau tuomet kreditoriai turėtų sutikti nurašyti savo reikalavimus, o, iš praktinės pusės žiūrint, priversti kreditorius tai padaryti yra itin sunku.

Laikinas bankas. Kaina – iki 1,3 mlrd. Lt

Valstybė ŪB problemoms spręsti taip pat galėjo steigti vadinamąjį laikiną banką – tokia galimybė numatyta Bankų įstatyme. Pagal teisės aktus, toks bankas per 2 metus turėtų būti parduotas, o, valstybei to nepadarius, banko lauktų likvidavimas.

Tiesa, neaišku, kiek toks darinys kainuotų valstybei, tačiau, analitikų vertinimu, suma taip pat būtų nemenka – mažiausiai 1,3 mlrd. Lt. Labai tikėtina, kad toks bankas pirmuosius veiklos metus veiktų nuostolingai, tad jį parduoti būtų problematiška.

Plačiau apie tai skaitykite šiandien dienraštyje "Verslo žinios".

Komentarai