Tyrė produktus Lietuvoje ir Vokietijoje: kokybė skiriasi akivaizdžiai

VMVT tyrė 33 skirtingus produktus: 6 žuvies, pieno ir mėsos gaminius, 5 sausus pusryčius, 7 skirtingas kavas, 5 sausainius ir šokoladus, 4 gaiviuosius gėrimus, majonezus, padažus, bulvių traškučius, kūdikių maistą, šokoladinius kremus.

Štai „Milka“ sausainiuose su šokolado gabaliukais, kuriuos vartoja vokiečiai, rasta 35% šokolado, Lietuvoje – vos 32%.

Persikų skonio arbatoje „Nestea“, pirktoje Vokietijoje, rastas tik cukrus, o štai „lietuviškoje“ – keli papildomi saldikliai. Panaši situacija ir su „Lipton“ šalta arbata.

„Lays“ traškučiai, parduodami Vokietijoje, kepti saulėgrąžų aliejuje, o skirti Lietuvos vartotojams – saulėgrąžų ir palmių aliejuje.

Šokoladinis kremas „Nutella“ su lazdynų riešutais taip pat skiriasi. Vokietijoje jo sudėtyje yra 7,5% nugriebto pieno miltelių, o Lietuvoje – 6,6%.

Bronius Markauskas, žemės ūkio ministras, tyrimui pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje sakė, kad atliktas tyrimas tik dar kartą patvirtina, jog gamintojai keisdami produktų sudėti taiko ją ne prie vartotojų pageidavimų, o tiesiog mažina sąnaudas.

„Nėra paslaptis, kad to paties prekės ženklo produktai, parduodami Lietuvoje ir kitose šalyse, yra skirtingi. Nors ženklas tas pats, bet produktas, nupirktas Vokietijos ar Austrijos rinkoje, žinoma, bus kokybiškesnis. Šiandien ši problema aukštu lygiu keliama ES. 80% Lietuvos vartotojų mano, kad negauna tos kokybės, kurią gauna vokietis, austras ar kitos valstybės vartotojas. Truputį gaila, kad būdami tiek laiko ES, turime tokią situaciją. Praktikoje ES neužtikrina tų vertybių. ES turėtų tai reglamentuoti europiniu lygmeniu“, – sako ministras.

Gamintojai teisinasi, kad produktų sudėtį keičia dėl regioninių žaliavų tiekimo ypatybių, skirtingų vartotojų skonių, įpročių. Tačiau p. Markauskas įsitikinęs, kad tai netiesa.

„Kokybė skiriasi, nes stengiamasi tą produktą atpiginti. Atskira šalis narė sunkiai tą problemą išspręstų. Sunku įsivaizduoti, kad VMVT galėtų daryti įtaką kokios nors korporacijos veiksmams“, – teigia jis.

Taiko prie vartotojų skonio

Nele Normak, „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė, reaguodama į VMVT atlikto tyrimo rezultatus, teigia, kad gėrimai gaminami pritaikant gėrimų receptus pagal vietos vartotojų įpročius.

„Coca-Cola“ yra įsipareigojusi gaminti ir visiems vartotojams tiekti tik aukštos kokybės saugius gėrimus. Be to, visa mūsų produkcija Europos Sąjungoje ir daugiau nei 200 pasaulio šalių gaminama laikantis itin griežtų standartų bei gamybos ir tiekimo procesų. Nors tam tikrais atvejais turime pritaikyti mūsų gėrimų receptus pagal vietos vartotojų skonį, vietinius ingredientus ar atsižvelgiant į vietinį reguliavimą, naujus produktus pristatome tik įvertinę vartotojų pageidavimus ir laikantis aukštų standartų. Mūsų „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), o Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus. Galime užtikrinti, kad mūsų įsipareigojimas tiekti aukštos kokybės, saugius, vartotojams prieinamus ir jų mėgstamus gėrimus yra tvirtas ir ilgalaikis“, - teigia įmonės atstovė.

Skirtingi produktai

Tuo tarpu Faustas Tolkušinas, UAB „Dorena“, kuri yra oficialus „Rio Mare“ atstovas Lietuvoje, pardavimų ir rinkodaros vadovas, sako, kad VMVT palygino skirtingus produktus.

„Rio Mare“ tuno pjausnys sūryme Lietuvoje tiekiamas tokios pačios sudėties kaip ir Italijoje. Šis produktas viso pasaulio rinkoms yra gaminamas pagal identišką receptūrą. Vokietijos rinkai mūsų gamintojas tiekia tuno konservus „Saupiquet“ prekiniu ženklu, kurių sudėtis skiriasi nuo „Rio Mare“. Tai skirtingi produktai su skirtingomis receptūromis“, - teigia įmonės atstovas.