KT nusprendė darbščių odontologų naudai: „Sodrai“ galėjo permokėti tūkstančius

Publikuota: 2022-07-07
Atnaujinta 2022-07-07 16:09
Konstitucinio Teismo salė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Konstitucinio Teismo salė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Dviejose ar daugiau darboviečių dirbančių žmonių skirtingai skaičiuojamos įmokos „Sodrai“ prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Tačiau didelius atlyginimus keliose darbovietėse uždirbdavę gydytojai, konsultantai ar įmonių vadovai galimybių atgauti permokas nuo „Sodros“ lubas viršijusių pajamų neturės: nuo 2021 m. skirtingą įmokų skaičiavimą numačiusi įstatymo nuostata pakeista, o KT nutarimai taikomi į ateitį, todėl santykiams ar įvykiams, kurie jau yra pasibaigę, jie negalioja.

KT paskelbė, kad 2019 – 2020 m. galiojusi Socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuri numatė, jog asmeniui, dirbančiam keliuose darbuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamas pagal kiekvieną draudėją atskirai, prieštaravo pagrindiniam šalies įstatymui.

Faktiškai tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaravo tuometinis reglamentavimas, kai iš vieno darbdavio gautoms pajamoms pasiekus „Sodros“ lubas – sumą, nuo kurios socialinio draudimo įmokos jau nebeskaičiuojamos, nuo kitose darbovietėse to paties asmens gaunamų pajamų ir toliau buvo skaičiuojamos įmokos „Sodrai“.  

Permoka galėjo siekti daugiau nei 22.000 Eur

Ginčas byloje, dėl kurios į KT išaiškinimo kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), kilo dėl dviejų gydytojų odontologų, pagal darbo sutartis 2019 m. dirbusių keliems darbdaviams, pareigos mokėti įmokas „Sodrai“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vienas šių gydytojų siekė atgauti 2019 m. sumokėtą 14.320  Eur įmokų „Sodrai“ sumą, o kitas – 8.012 Eur.

Laukiant KT išaiškinimo bylos nagrinėjimą VAAT sustabdė.

Pirmasis  gydytojas – odontologas, burnos chirurgas – 2019 m. darbo sutarčių pagrindu dirbo keturiose odontologijos klinikose. Antrasis – gydytojas odontologas – tais metais darbavosi trijose klinikose.

Gydytojai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pajamų sumą, nuo kurios 2019 m. toliau nebuvo skaičiuojamos įmokos „Sodrai", pasiekė tų metų spalį – dirbdami pagrindinėje darbovietėje UAB „Denticija“.

Tuo metu 1 VDU buvo lygus 1.136 Eur, tad 120 VDU sudarė 136.344 Eur.

Viršijus 120 VDU sumą, permokėtos „Sodros“ įmokos nuo darbo užmokesčio, gauto „Denticijoje“, gydytojams buvo grąžintos, o įmokos dirbant šioje bendrovėje jau nebuvo skaičiuojamos. 

Tačiau nuo algų, gaunamų iš kitų darboviečių, „Sodrai“ buvo mokama ir toliau: nuo nepagrindinėse darbovietėse gautos algos vienam šių gydytojui 2019 m. „Sodrai“ buvo sumokėta 14.320  Eur, o antram – 8.012 Eur.

„Pareiškėjai, darbo užmokestį gaudami iš kelių darbdavių, 2019 m. sumokėjo gerokai daugiau mokesčių (valstybinio socialinio draudimo įmokų forma), nei jų būtų sumokėję, jei analogiško dydžio darbo užmokestį būtų gavę tik iš vieno darbdavio“, – buvo rašoma VAAT nutartyje, kurios pagrindu teismas kreipėsi į KT. 

Gydytojai pageidavo, kad KT išaiškintų, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje redakcijoje nustatytas teisinis reguliavimas – kad  daugiau nei vieno draudėjo apdraustiems asmenims „Sodros“ įmokos nuo įstatyme numatytų „lubų“ skaičiuojamos pagal kiekvieną darbdavį atskirai –  neprieštarauja šalies Konstitucijai.

Minėta įstatymo redakcija numato, kad įmokos „Sodrai“ 2019 m. skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės nei 120 VDU (2020 m. – 84 VDU, 2021 m. ir vėlesniais – 60 VDU) sumos.

Odontologai tvirtino, kad įstatymo redakcijoje įtvirtintas diferencijuotas teisinis reguliavimas skatino darbuotojus dirbti tik vienoje darbovietėje, neskatino aktyviau naudotis Konstitucijoje garantuojama asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat – ieškoti galimybių kuo didesnes pajamas gauti iš kuo daugiau darbdavių, o tai savo ruožtu riboja konkurenciją.

Nesuteikia daug vilčių

Tačiau KT sprendimas dėl buvusio konstitucinio pažeidimo nesuteikia vilčių, kad didelius atlyginimus keliose darbovietėse uždirbę gydytojai, konsultantai ar įmonių vadovai atgaus „Sodrai“ sumokėtas permokas.

Kaip rašė VŽ, Vytautas Sinkevičius, profesorius, konstitucinės teisės ekspertas,  aiškina, kad  KT nutarimai taikomi į ateitį, o santykiams ar įvykiams, kurie jau pasibaigę, jie negalioja. Tad atlyginimo galėtų reikalauti tik tie asmenys, kurie kreipėsi į teismą.

„Kiti asmenys neturėtų teisės reikalauti atlyginti nuostolių ar žalos, kuriuos iki KT nutarimo patyrė dėl per didelių įmokų „Sodrai“, – aiškino V. Sinkevičius.

Anot Loretos Antanaitienės, „TGS Baltic“ mokesčių konsultantės, nuo 2021 sausio 1 d. ginčijama įstatymo nuostata jau yra pakeista ir bendrai skaičiuojamos visų draudėjų draudimo įmokos. Tad šiuo metu vykstantiems mokėjimams KT nagrinėjamas klausimas nebeaktualus.

KT nutarimu negalėtų pasinaudoti ir darbuotojai bei įmonės, kurios sumokėjo per dideles įmokas 2019–2020 metais.

„Dauguma įmonių ir jų darbuotojų negalės susigrąžinti VSD įmokų permokų – įmonės jau deklaravo bei sumokėjo didesnes įmokas „Sodrai“ ir jų nebeatgaus. Palankiu KT išaiškinimu galėtų pasinaudoti nebent tos, kurios nemokėjo įmokų pagal tuo metu galiojusią tvarką ir dėl to turi teisminių ginčų. Tačiau rizikavusių nemokėti „Sodrai“ įmonių neturėtų būti daug“, – svarstė L. Antanaitienė.  

Jos teigimu, panaši situacija susiklostė 2015 m., kai KT pasisakė, kad NT mokesčio įstatymo nuostata, kad neapmokestinamasis 289.855 Eur dydis 2012–2014 m. mokestiniais laikotarpiais buvo taikomas visam šeimos turtui, prieštarauja Konstitucijai. Teismas išaiškino, kad minėtas neapmokestinamasis dydis turėjo būti taikomas kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tada nurodė, kad jei asmuo tais metais sumokėjo per daug NT mokesčio, jis nebus perskaičiuojamas ir grąžinamas – neatsižvelgiant į tai, kad buvo apskaičiuotas remiantis Konstitucijai prieštaraujančia tvarka.

KT: neteisingas reguliavimas

„Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos atsirasti ir tokioms situacijoms, kai darbuotojai, gavę mažesnes pajamas, tačiau iš daugiau negu vieno pajamų šaltinio, privalėjo mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas nei darbuotojai, gavę didesnes pajamas, tačiau iš vieno pajamų šaltinio, kai tos pajamos viršijo įstatyme nustatytas maksimalias sumas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“, – skelbia KT nutarimas.

KT taip pat įvertino, ar keliose darbovietėse dirbantys Lietuvos gyventojai nepraranda Konstitucijos garantuojamų teisingo darbo apmokėjimo teisių, kurias turi viename darbe dirbantys žmonės ir nustatė, jog lygiateisiškumo principo nebuvo laikomasi.

„Įstatymų leidėjas, darbuotojų, draudžiamų daugiau negu vieno draudėjo, atžvilgiu įtvirtino kitokį, mažiau palankų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo teisinį reguliavimą, nepaisė Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, taip pat pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą“, – skelbia KT nutarimas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

VMI: akcizų šiemet surinkta 0,4% daugiau

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu...

Finansai
2022.08.19
Nuo finansinių tikslų nutolo „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, „Ignitis grupei“ sekėsi geriau

Beveik kas trečia valstybės valdoma įmonė (VVĮ) pernai neišpildė valstybės lūkesčių dėl siektinų pelningumo...

Finansai
2022.08.19
Priemonei „Skatinti įmones skaitmenizuotis“ yra numatyti 172 mln. Eur Premium

Europos Komisija patvirtino Lietuvos pateiktą 2021–2027 m. beveik 6 mlrd. Eur ES fondų investicijų programą.

Pramonė
2022.08.19
Tyrimas: Baltijos šalių įmonės atsisako neprioritetinių investicijų, daugiau taupo

Dėl karo Ukrainoje daugiau smulkių ir vidutinių įmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susidūrė su likvidumo...

Finansai
2022.08.19
Įmonės kredito rizikos paveikslas: kada jis netikslus ir kokius naujus duomenis analizuoja vertintojai Premium

Įmonių istorijos šiandien – kaip ant delno. Verslo kredito rizikos vertintojai naudoja vis daugiau ir...

Finansai
2022.08.19
E. Sutkienė – apie advokatų kontorų pokyčius, vadovo atsakomybę ir verslo teisės istorijos vingius Premium 1

Eugenija Sutkienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ Lietuvos biuro vyresnioji partnerė, sako, kad dar iki galo...

Verslo aplinka
2022.08.19
Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 17

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18
Euro zona recesijos neišvengs, tačiau, tikėtina, lengvai peržiemos po energetinio gripo Premium

Infliacijai pasiekus neregėtas aukštumas, euro zona šią žiemą susidurs su recesija, tačiau jos ekonomika...

Finansai
2022.08.18
Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium 2

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 5

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai 1

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku