Masinis eksperimentas JK: 70 įmonių dirba 4 dienas per savaitę

Išbandyti keturių darbo dienų savaitę nusprendė įvairių sektorių organizacijos, nuo programinės įrangos kūrėjų iki labdaros organizacijų ar vietinių žuvies ir traškučių parduotuvių, rašo BBC.

Vienas iš eksperimento dalyvių yra Londone veikianti „Pressure Drop Brewery“ alaus darykla. Dalyvavimas eksperimente reiškia, kad 9 jos darbuotojai per savaitę privalės pagaminti ir supakuoti tiek pat alaus, kaip iki šiol, tik per 4 dienas.

Samas Smithas, alaus daryklos bendraįkūrėjas, sako, kad pandemija paskatino permąstyti darbo principus, todėl dalyvaudami eksperimente norėtų prisidėti prie darbuotojų psichologinės gerovės ir išmokti geriau organizuoti darbą.

„Manau, kad svarbiausia suprasti, kaip naudoji savo laiką. Todėl sakydamas, kad reikia būti produktyvesniais, neturiu omeny, kad tai, ką dirbame šiuo metu, reikia atlikti greičiau. Gal pakaks geriau išnaudoti natūraliai darbo metu atsirandantį laisvą laiką, kad efektyviau susiplanuotume kitos dienos darbus“, – sako verslininkas.

Eksperimente iš viso dalyvauja apie 3.000 Jungtinės Karalystės darbuotojų. Jo eigą, bendradarbiaudami su Bostono koledžu Jungtinėse Valstijose, prižiūri akademikai iš Oksfordo ir Kembridžo universitetų. Panašūs, bet mažesnio masto eksperimentai vyksta ir Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje.

VŽ anksčiau rašė apie nuo 2015 iki 2019 m. Islandijoje atliktą panašų eksperimentą, kurio rezultatai parodė, jog darbo valandų sumažinimas arba padidino produktyvumą, arba jį išlaikė nepakitusį, taip pat pagerino darbuotojų savijautą, o valstybė dėl to neprarado pajamų. Idėją sutrumpinti darbo savaitę iš bandė ir Lietuvos organizacijos:

• „Hostinger“ eksperimentas: rugpjūčio mėnesį – 4 darbo dienų savaitė
• Vasarą „Nord Security“ – 4,5 darbo dienų savaitė
• Vilniaus šilumos tinklai pereina prie 4 darbo dienų savaitės  

Galima augti ir dirbant mažiau

Juliet Schor, viena iš eksperimentą stebinčių mokslininkių iš Bostono koledžo, šį projektą vadina istoriniu ir teigia, kad jis turėtų ypač pasiteisinti „baltųjų apykaklių“ darbovietėse.

„Tokiose įmonėse atliekama mažo produktyvumo darbų, kurių galima nesunkiai atsisakyti nepadarius žalos verslui“, – teigia mokslininkė.

Pasak jos, penkių dienų darbo savaitė tuo ir gali būti paini, kad reikalingi atlikti darbai išsitęsia per visą savaite – laiką, kuris tam yra numatytas, nors praktikoje galėtų būti padaromas greičiau.

„Galima būti 100% produktyviu dirbant 80% dabar tam numatyto laiko. Organizacijos, kurios šio principo laikosi, tai patvirtina“, – teigia mokslininkė.

Eksperimento organizatoriai pripažįsta, kad trumpesnės darbo savaitės modelis gali nepasiteisinti sveikatos ar švietimo srityse, kur kolektyvo darbo krūvis ir taip labai didelis. Tačiau, tyrėjų teigimu, darbuotojų produktyvumą kilstelėjus nors 10%, tai jau būtų svarus indėlis prie šalies ekonomikos. 

Sutrumpintos darbo savaitės idėjos skeptikai vis dėlto teigia, kad norint pasiekti apčiuopiamą rezultatą, derėtų kalbėti ne apie 10%, o 25% produktyvumo didėjimą.