Nuotoliniu būdu dirbantieji pluša daugiau, bet paaukštinimo sulaukia rečiau

Kalifornijos-Santa Barbaros universiteto tyrėjai nustatė, kad darbuotojai, kurie kasdien dirba biure, yra vertinami kaip labiau įsipareigoję bendrovei, produktyvesni bei sunkiau dirbantys, lyginant su kolegomis, besidarbuojančiais nuotoliniu būdu. Tyrėjų nuomone, tokį įsitikinimą galima interpretuoti taip: sunkiau dirbančiųjų (ar tokią iliuziją sukuriančių) darbas yra geriau vertinimas ir tokie žmonės greičiau nusipelno paaukštinimo.

Nuotoliniu būdu dirbantys specialistai yra tarsi užspeisti į kampą ir yra priversti demonstratyviai rodyti savo atsidavimą darbui. Pavyzdžiui, būti nuolat pasiekiami (angl. always online), dažniau dalyvauti susirinkimuose, vykstančiuose ne itin patogiomis valandomis ir panašiai.

Su tokia praktika susiduria vis daugiau žmonių, nes dirbančiųjų ne biure skaičius nuolat auga. Pavyzdžiui, 2005 m. JAV nuotoliniu būdu dirbo 1,8 mln. specialistų, o 2017 m. – 3,9 mln.

Paulas Leonardi, vienas iš tyrimo autorių ir Kalifornijos-Santa Barbaros universiteto profesorius, pabrėžia, kad nuotoliniu būdu dirbantiems žmonėms gresia persidirbimas ir perdegimas.

„Kai nuotoliniu būdu dirbantys žmonės sulaukia paaukštinimo ir pasiekia karjeros tikslus, jie jaučiasi išsekę ir nuvargę nuo nuolatinio kompromisų ieškojimo, kaip rasti darbo bei asmeninio gyvenimo balansą. Paradoksalu, net ir palypėję karjeros laiptais, nuotoliniu būdu dirbantys žmonės dažnai vis tiek junta nepasitenkinimą savo karjera“, — paaiškina profesorius, kurį cituoja „Business Insider“.

P. Leonardi kartu su Ioana C. Cristea detaliau iš analizavo dvi bendroves – „SunTech“ ir Autoworks“ iš „Fortune 100“ sąrašo bei aiškinosi, kaip čia vertinami nuotoliniu būdu dirbantys žmonės. Paaiškėjo, kad ne biure dirbantys darbuotojai, norėdami parodyti savo atsidavimą bendrovei, dažniau linkę dirbti viršvalandžius bei vardan darbo paaukoti įsipareigojimus šeimai.

Sprendimo būdas

VŽ rašė, kad įsigalint vadinamajai „gig economy“ (trumpų projektų ekonomika, kurioje dažniausiai dirba laisvai samdomi specialistai), darbuotojams dirbti laisvu grafiku arba nuotoliniu būdu tampa natūralu. Kai kurie demografinę krizę išgyvenantys regionai pasiryžę net sumokėti, kad nuotoliniu būdu dirbantys specialistai persikeltų gyventi į retėjančius miestus ir miestelius.

Vermonto valstijoje (JAV) gyvena apie 620.000 žmonių. Trečdalyje namų ūkių gyvena bent vienas asmuo, kuriam jau sukako 65 metai.

„Šiems žmonėms išėjus į pensiją, neaišku, kaip užpildysime darbo vietas. Jei nerasime būdo, kaip didinti gyventojų skaičių, bus sunku išlaikyti ekonominį augimą“, – nuogąstauja Joan Goldstein, Vermonto ekonominės plėtros departamento komisarė.

Taigi valstija ėmėsi demografijos skatinimo priemonių ir įsteigė nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų stipendijų programą. Pagal ją kiekvienam į Vermontą gyventi persikėlusiam specialistui, bet nuotoliniu būdu dirbančiam įmonėje, veikiančioje kitoje valstijoje, kasmet mokama iki 5.000 USD išmoka. Projektas startavo šių metų pradžioje. Kandidatai gali pretenduoti į dvejų metų iki 10.000 USD dydžio išmoką, taip pat kompensuojamos persikėlimo, kompiuterinės įrangos bei bendradarbystės erdvės narystės išlaidos. Šiuo metu patvirtintos 33 stipendijos, kurioms skirta 125.000 USD. Vidutiniškai programos dalyviams išmokama apie 3.700 USD.

Skaičiuojama, kad vidutinis programa susidomėjusių asmenų amžius yra 37 metai. 9 žmonės į Vermontą panoro persikelti su mokyklinio amžiaus vaikais.

Rašyti komentarą