Vidutinė alga „į rankas“ Lietuvoje perkopė 800 Eur
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis, palyginus su tuo pačiu metu pernai, augo 9,4%: viešajame sektoriuje – 14,3%, privačiajame – 7,2%
Augimas apskaičiuotas pašalinus nuo šių metų įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką. Šiemet didžioji dalis mokesčių formaliai buvo perkelta ant darbuotojo pečių, kas reiškia, kad atlyginimai „ant popieriaus“ išaugo 1,289 karto.
Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinė bruto alga pasiekė 1.262,7 Eur. Pernai tuo pačiu metu vidutinis bruto darbo užmokestis buvo 895,2 Eur.
„Į rankas“ šoktelėjo 14,6%
Neto darbo užmokestis arba algos „į rankas“ per metus Lietuvoje didėjo sparčiau – 14,6%. Neto atlyginimas pasiekė 802,7 Eur. Pernai tuo pačiu metu jis sudarė daugiau nei 100 Eur mažiau – 700,2 Eur.
Viešajame sektoriuje neto vidutinė alga augo beveik penktadaliu – 19,2%, iki 826,3 Eur. Privačiajame – 12,6%, iki 791,9 Eur.
Realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 12,2%: viešajame sektoriuje – 16,7%, privačiajame – 10,3%. Realiuoju darbo užmokesčiu išreiškiamas neto darbo užmokesčio pokytis, pašalinus vartotojų kainų pasikeitimo įtaką.
[infogram id="efcc7524-00d8-4e04-9708-e08ca802d3e4" prefix="gWl" format="interactive" title="aLGOS"]
Padėjo sumažėjusi mokestinė našta
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2019 m. daugeliui darbuotojų sumažėjusi mokestinė našta, teigia Statistikos departamentas.
Taip pat algų dydį teigiamai paveikė padidinta minimalioji mėnesinė alga bei padidintas politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.
Nuo pernai metų gegužės 1 d. buvo padidintas darbo užmokestis gydytojams ir slaugytojams. Žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje algos augo sparčiausiai iš visų sektorių – 18,6%.
Darbo rinka nėra perkaitusi
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, dėl tokio spartaus algų augimo kol kas nerimauti per daug nereikėtų.
„Jau ketverius metus iš eilės atlyginimai auga daugiau nei 8% per metus, tačiau darbo rinka nėra labai perkaitusi. Dalis šio spartaus augimo yra susijusi su darbo užmokesčio skaidrėjimu – pastaraisiais metais vis didesnė dalis įmonių atsisakė praktikos mokėti bent dalį atlyginimo neoficialiai. Tikėtina, kad dėl darbo mokesčių sujungimo bei kitų priežasčių ši tendencija tęsis ir šiemet“, — teigia p. Mačiulis savo komentare.
Tačiau riziką, anot p. Mačiulio, kelia aukštas struktūrinis nedarbas bei tai, kad ateityje bus sunkiau rasti lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų algų didinimui.
Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas atkreipia dėmesį, kad algų augimas privačiajame sektoriuje lėtėja. Tai esą galėjo lemti tai, kad bendrovės susiduria su mažesniu darbuotojų trūkumu.
„Pavyzdžiui, nuo 2018 m. įmonių, susiduriančių su darbuotojų trūkumu, dalis iš esmės nedidėjo. Šios dalies augimą galėjo prislopinti palankesnės migracijos tendencijos. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų lapkričio mėn. į šalį atvykstančių asmenų skaičius nuolat viršija išvykstančiųjų skaičių. Be to, beveik nebedidėjantis darbuotojų trūkumas gali būti susijęs ir su šiek tiek atsargesniu įmonių požiūriu į galimybes ir toliau taip sparčiai kelti atlyginimus. Tokį požiūrį galėjo lemti didėjančios rizikos pasaulio ir ES ekonomikos augimui“, — teigia p. Šiaudvytis išplatintame komentare.
